Rugsėjo pradžioje Danijoje vykusios „Budrus Vikingas 2026“ tapo pirmosiomis tokio formato Lietuvos šaulių sąjungos diasporos šaulių pratybomis. Skirtingose Europos valstybėse gyvenantys Lietuvos šauliai kartu su Danijos nacionalinės gvardijos „Hjemmeværnet“ atstovais treniravo mažų padalinių taktiką, objektų apsaugą, patruliavimą, gerino taktinės medicinos ir sužeistųjų evakuacijos įgūdžius.
Galimybę Lietuvos šauliams treniruotis kartu su Danijos nacionaline gvardija atvėrė metų pradžioje abiejų organizacijų pasirašytas Ketinimų protokolas. „Budrus Vikingas 2026“ – pirmasis realus šio bendradarbiavimo rezultatas.
Pratybos vyko deaktyvuotame Šaltojo karo laikų kariniame objekte, šiandien naudojamame objektų apsaugos mokymams. Dalis užduočių vyko naktį, sudėtingomis oro sąlygomis, o skirtingose valstybėse gyvenantiems ir nevienodą patirtį turintiems šauliams teko veikti kartu.
„Radome daugiau bendro negu svetimo. Turime daug tų pačių vertybių, nors kai kur skiriasi metodika ar taktika. Buvo gera proga susitikti su „Hjemmeværnet“ karininkais ir susidėlioti bendrą viziją – nuo ko pradedame ir kur norime judėti“, – teigė Lietuvos šaulių sąjungos Danijos atskirojo šaulių būrio vadas Justinas.
Danijoje įgytą patirtį diasporos šauliai netrukus pritaikys Lietuvoje, rengdamiesi spalį vyksiančioms Lietuvos šaulių sąjungos pratyboms „Juodasis Vanagas 26“.
Pagrindinė užduotis – parama Lietuvai užsienyje
Nors „Budrus Vikingas 2026“ buvo karinės pratybos, ginkluotas pasipriešinimas nėra pagrindinė diasporos šaulių užduotis. Svarbiausias jų vaidmuo – telkti paramą Lietuvos šaulių sąjungai ir Lietuvai valstybėse, kuriose jie gyvena, ir būti pasirengusiems tai daryti tiek taikos, tiek karo metu.
Taikos metu diasporos šauliai palaiko ryšius su lietuvių bendruomenėmis, vietos valdžia, tarptautinėmis organizacijomis ir žiniasklaida, stebi vietos informacinę erdvę, telkia komunikacinę paramą, prisideda prie lietuvybės išsaugojimo, Lietuvos istorijos ir kultūros sklaidos bei pilietinio ir patriotinio ugdymo.
Karo atveju taikos metu sukurti ryšiai ir pažįstama vietos aplinka leistų telkti paramą Lietuvai, skleisti objektyvią informaciją, reaguoti į priešišką propagandą, organizuoti palaikymo akcijas, mobilizuoti diasporą ir vietos visuomenę.
Tačiau tarp diasporos šaulių yra ir pasirinkusiųjų ginkluoto pasipriešinimo kelią. Jie rengiasi karinėms užduotims ir, jeigu Lietuvą tektų ginti, yra pasirengę grįžti į Tėvynę.
„Diasporos stiprybė – žmonės, kurie gerai pažįsta valstybę, kurioje gyvena, jos visuomenę, institucijas ir informacinę erdvę, tačiau kartu išlaiko tvirtą ryšį su Lietuva. Mūsų pagrindinis tikslas – jau taikos metu kurti ryšius ir telkti paramą Lietuvai, kad prireikus nereikėtų pradėti nuo nulio. O tarp diasporos šaulių turime ir tokių, kurie rengiasi ginkluotam pasipriešinimui ir, jeigu reikės, yra pasirengę grįžti ginti Tėvynės“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vado patarėjas diasporai Laurynas Gerikas.
Bendradarbiavimas plečiasi
Danijoje surengtos pratybos – pirmasis praktinis metų pradžioje Lietuvos šaulių sąjungos ir Danijos nacionalinės gvardijos pasirašyto Ketinimų protokolo rezultatas. Pasirašant susitarimą būtent ir siekta atverti daugiau galimybių Danijoje gyvenantiems Lietuvos šauliams treniruotis kartu su vietos gynybos struktūromis.
Panašaus pobūdžio bendradarbiavimo susitarimus Lietuvos šaulių sąjunga jau yra sudariusi su Vokietijos Bundesvero rezervistų asociacija ir Latvijos nacionaline gvardija „Zemessardze“, o rugsėjo pabaigoje planuojama pasirašyti susitarimą su Suomijos rezervistų asociacija. Danijoje išbandytą bendradarbiavimo praktiką ateityje siekiama plėsti ir kitose valstybėse, kuriose veikia Lietuvos šauliai.
Ką toks bendradarbiavimas reiškia patiems diasporos šauliams, Danijos atskirojo šaulių būrio šaulė Alina apibūdina paprastai:
„Pirmiausia tai reiškia bendrumą, perspektyvą ir didesnes galimybes. Kartu tai suteikia ramybės ir pasididžiavimo – gali pasakyti, kad esi Lietuvos šaulė Danijoje, o vietos gynybos struktūros apie mus žino, padeda ir palaiko. Lietuvos ir Europos saugumas yra bendras tikslas“, – sakė ji.
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjungos diasporos padaliniai veikia Airijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Liuksemburge, Kanadoje, Kipre, Norvegijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Šiaurės Airijoje ir Vokietijoje. Dar aštuoniose valstybėse šaulių padaliniai šiuo metu kuriami.
About the Author
