Dirbtinis intelektas (DI) jau dalyvauja renkantis prekes, bet beveik nedalyvauja jas perkant. „McKinsey“ 2025 m. gruodžio apklausos duomenimis, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje DI apsipirkdami naudoja nemaža dalis vartotojų: 38 proc. – ieškodami prekių ar spręsdami, ką pirkti, o 63 proc. – lygindami prekių ženklus, modelius ir kainas. Vis dėlto, pirkimo procesui artėjant prie krepšelio ir apmokėjimo etapo, DI naudojimas mažėja. Šis kelias tarp sprendimo ir pirkimo tampa nauju klausimu e. parduotuvėms ir logistikai.
Pokytis e. prekybos rinkoje jau vyksta – vartotojai yra įpratę prekes atrasti ne vien tradicinėse paieškos sistemose, rodo naujausias „DPD“ „E. Barometro“ tyrimas. Pavyzdžiui, 78 proc. reguliarių Lietuvos e. pirkėjų kaip įkvėpimo šaltinį apsipirkdami naudoja soc. tinklus, o 57 proc. yra pirkę tiesiogiai per socialines platformas. Tarp Z kartos atstovų šie rodikliai dar aukštesni – soc. tinkluose įkvėpimo ieško 91 proc., o tiesiogiai per juos perka 64 proc. pirkėjų.
„Per pastaruosius metus matėme, kaip pirkėjo kelias iš e. parduotuvės persikėlė į soc. tinklus, o dabar matome dar vieną galimą lūžį – dalis prekių atradimo ir pasirinkimo gali persikelti į pokalbį su DI. Logistikai tai svarbus pokytis, nes kuo trumpesnis kelias iki pirkimo, tuo greitesnio pristatymo tikėsis pirkėjas“, – sako „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.
E. parduotuvėms atsiranda kova dėl matomumo
Rinkodaros agentūros „Linkedist“ įkūrėja ir vadovė Kotryna Kurt sako, kad DI asistentai, tokie kaip „ChatGPT“, „Gemini“ ar „Claude“ jau tampa nauju prekių, paslaugų ir net verslo partnerių paieškos kanalu.
„Pirkimo kelias trumpėja iki minimumo, o pasitikėjimas rekomendacija auga. Svarstymo etapas trumpėja dramatiškai: žmogus paklausia, gauna struktūruotą atsakymą, tada gali paprašyti patikslinti ar palyginti. Vietoje dešimties atidarytų skirtukų – sprendimas čia ir dabar“, – sako K. Kurt.
Kartu nyksta dalis įprasto naršymo e. parduotuvėje, kurio metu vartotojas pakeliui pamatydavo kategorijas, susijusius produktus ar akcijas ir nusipirkdavo spontaniškai. Keičiantis paieškos įpročiams, keičiasi ir konkurencijos taisyklės: iki šiol verslai daug dėmesio skyrė tam, kaip jų prekės atrodo „Google“ paieškoje, dabar svarbu susitvarkyti „DI paieškos higieną“.
„E. parduotuvėms tampa svarbu ne tik tai, kaip jų puslapį mato žmogus, bet ir kaip informaciją apie produktą supranta generatyvinės paieškos sistemos. Mažas nišinis prekės ženklas gali būti pasiūlytas vietoje gerokai žinomesnio konkurento, jeigu jo produktas geriau atitinka tai, ko žmogus prašo. Laimi ne tik dydis ar reklamos biudžetas“, – teigia „Linkedist“ vadovė.
Pristatymas tampa pirkimo argumentu
Trumpėjantis pirkėjo kelias kelia reikalavimų ir logistikai. „E. Barometro“ duomenimis, 78 proc. reguliarių Lietuvos e. pirkėjų siuntas atsiima paštomatuose, o tiek pat nurodo, kad prieš užbaigiant pirkimą jiems svarbu žinoti, kuri bendrovė pristatys siuntą.
„Jeigu pirkėjas visą kelią nuo klausimo iki prekės pasirinkimo įveikia viename pokalbio lange, nelogiška tikėtis, kad paskutiniame etape jis norės pildyti sudėtingas formas ar ieškoti informacijos apie pristatymą“, – teigia T. Vaišvila.
Pasak jo, DI asistentams vis aktyviau įsiliejant į e. prekybą, pristatymo informacija taip pat gali tapti produkto pasirinkimo dalimi.
„Galime artėti prie situacijos, kai žmogus DI prašys ne tik surasti geriausius batus iki 150 eurų, bet ir atrinkti tuos, kuriuos galima patogiai pristatyti į šalia esantį paštomatą. Tuomet logistika nebėra tai, kas prasideda jau nusipirkus prekę. Ji tampa vienu iš argumentų, kodėl pasirenkama konkreti parduotuvė ar pasiūlymas“, – sako „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas.
About the Author
