Viešojoje erdvėje kalbant apie II pensijų pakopą, bene daugiausia klausimų ir emocijų kelia pensijų anuitetai. Vieni nerimauja dėl su jais siejamų mokesčių, kiti – dėl paveldimumo, treti įsivaizduoja, kad visas visą gyvenimą kauptas turtas sulaukus pensijos virs anuitetu ir taps neprieinamas. Vis dėlto didžioji dalis šių baimių kyla dėl informacijos trūkumo ir primiršimo, kokiu tikslu kaupiame II pensijų pakopoje.
„Kalbant apie anuitetus, svarbu suprasti vieną paprastą dalyką – jie skirti ne apriboti ar nubausti žmogų, o spręsti nepakankamų pensijų klausimą šalyje ir padėti suvaldyti riziką, kad sulaukus pensijos sukauptų lėšų neužteks visam gyvenimui dėl asmeninių finansų valdymo klaidų ar dėl ilgos gyvenimo trukmės. Gyvenimo trukmei ilgėjant, vis sunkiau pačiam žmogui tiksliai suplanuoti, kad pinigų pakaktų visiems pensijos metams, o anuitetas užtikrina reguliarias pajamas tol, kol žmogus gyvas“, – sako Paulius Kabelis, UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius.
Ekspertas pabrėžia, kad pensijų sistema Lietuvoje buvo sukurta vadovaujantis trijų pakopų modeliu, kurio tikslas – užtikrinti pakankamas pajamas pensijoje ir sumažinti priklausomybę nuo vieno finansų šaltinio. Valstybės mokama pensija ir savanoriškas kaupimas papildo vienas kitą, o pagrindinė II pensijų pakopos užduotis yra ne tik padėti žmogui sukaupti tam tikrą turtą iki pensijos, bet ir užtikrinti, kad šis turtas būtų išmokamos nuosekliai per ilgą laiką.
„Svarbu pabrėžti, kad pasitelkdama tokią sistemą valstybė sprendžia ne tik atskiriems žmonėms, bet visai visuomenei aktualią problemą. Nepakankamos pensijos ir didelė skurdo rizika senatvėje (pagal šį rodiklį esame tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), tiek Europos Sąjungos šalių uodegoje) gali lemti augančius mokesčius ir tiems, kurie savo ateities gerove pasirūpins patys. Taigi anuitetai skirti užtikrinti didesnes reguliarias visų senjorų pajamas senatvėje, taip sumažinant spaudimą šalies finansų sistemai”, – sako P. Kabelis.
Vienas dažniausių nuogąstavimų, susijusių su pensijų anuitetais, yra įsitikinimas, kad sulaukus pensijos amžiaus sukauptų lėšų nebeįmanoma atgauti. Iš tiesų pensijų fonde sukauptas turtas priklauso pačiam žmogui, o tai, kaip jis bus išmokamas, aiškiai apibrėžta įstatymuose. Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo sukauptos sumos, senatvės amžiaus sulaukę dalyviai gali atsiimti dalį ar net visą sukauptą turtą vienu kartu. Be to, šiemet atsirado ir daugiau galimybių pasinaudoti savo turtu anksčiau laiko.
„Svarbu ir tai, kad dabar II pensijų pakopa yra lankstesnė – numatyti atvejai, kai dėl sunkios sveikatos būklės ar reikšmingo darbingumo netekimo, žmogui sudaroma galimybė pasinaudoti visu pensijų fonde sukauptu turtu“, – sako P. Kabelis.
Pasak eksperto, taip pat numatyta, kad jeigu iki senatvės pensijos amžiaus lieka penkeri metai ar mažiau, o žmogus yra sukaupęs mažiau nei pusę privalomos pensijų anuiteto sumos, ši suma gali būti atsiimta vienkartine išmoka.
Be to, kiekvienam dalyviui vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį suteikiama galimybė atsiimti dalį – iki 25 proc. – pensijų fonde sukaupto turto, neviršijant paties dalyvio sumokėtų įmokų dalies ir laikantis įstatyme nustatytų sąlygų.
Nemaža dalis pensijų fondų dalyvių svarsto, ar pasirinkus anuitetą sukauptos lėšos gali būti paveldimos. Svarbu suprasti, kad paveldimumas priklauso ne nuo paties anuiteto fakto, o nuo to, koks anuiteto tipas pasirenkamas.
„Skirtingi anuitetai atliepia skirtingus dalyvių poreikius. Žmogus pats renkasi vieną iš trijų anuiteto rūšių. Vienas iš svarbiausių kriterijų, galinčių padėti pasirinkti, tai paveldėjimo galimybė. Du iš trijų „Sodros“ siūlomų anuitetų turi lėšų paveldėjimo galimybę“, – sako P. Kabelis.
Atvejais, kai pasirenkamas anuitetas su paveldėjimo galimybe, nustatomas garantuotas išmokų laikotarpis – jeigu žmogus nesulaukia jo pabaigos, likusi neišmokėta suma išmokama paveldėtojams. Taip pat yra ir toks sprendimas, kai dalis sukaupto turto lieka pensijų fonde, toliau investuojama ir paveldima, o reguliarios anuiteto išmokos pradedamos mokėti vėliau, sulaukus vyresnio amžiaus.
Tokie pasirinkimai leidžia suderinti dalykus, kurie žmonėms dažniausiai ir kelia daugiausia klausimų – stabilias pajamas pensijoje ir paveldimumą. Todėl teiginys, kad pasirinkus anuitetą sukauptos lėšos „dingsta“, neatitinka realybės.
Kitas plačiai paplitęs mitas apie pensijų anuitetus – kad tai brangus sprendimas, kuris gerokai sumažina sukauptą turtą. Tačiau praktikoje anuitetų apmokestinimas yra gerokai paprastesnis, nei dažnai manoma.Kaip teigia P. Kabelis, sudarius pensijų anuiteto sutartį ir įsigijus anuitetą iš „Sodros” anuitetų fondo, taikomas vienkartinis 2,5 proc. administravimo mokestis, kuris nuskaičiuojamas iš karto. Vėliau jokių periodinių ar „paslėptų“ mokesčių nėra – pensijos išmokos žmogui mokamos be papildomų atskaitymų. Toks vienkartinis mokestis, paskirstytas per visą tikėtiną pensijos mokėjimo laikotarpį, turi labai ribotą poveikį mėnesinei išmokai.
Pasirinkus pensijų anuitetą, kartais manoma, kad sukauptos lėšos nustoja „dirbti“ ir laikui bėgant jų vertę neišvengiamai mažina infliacija. Iš tiesų pensijų anuitetų fondas investuoja lėšas, o jo veikla orientuota į ilgalaikį mokėjimų stabilumą ir perkamosios galios išsaugojimą.Pensijų anuitetų fondas valdomas pagal aiškią investavimo strategiją, kuri derina saugumą, diversifikaciją ir augimo potencialą. Tai leidžia ne tik užtikrinti reguliarias išmokas, bet ir siekti, kad jos laikui bėgant nenuvertėtų.
„Pensijų anuitetas pirmiausia yra rizikų valdymo sprendimas – jis skirtas stabilumui. Tačiau stabilumas nereiškia, kad lėšos nėra investuojamos. Priešingai – jos ir toliau dirba, o pastaraisiais metais daliai anuitetų gavėjų buvo mokamos ir didesnės išmokos, nei numatyta minimaliomis sąlygomis. Pastaruosius kelis metus anuitetai buvo indeksuojami (didinami) 2-3% kasmet“, – sako P. Kabelis.
About the Author
