2026 m. rugsėjo 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seime įregistruotomis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisomis siūloma mokamus atsitiktinio turinio mechanizmus (angl. „loot box“) priskirti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančiai informacijai, riboti jų prieinamumą nepilnamečiams ir nustatyti patikimesnę amžiaus patikrą.
„Loot box“ mechanizmai vis dar dažnai suvokiami tik kaip nekalta žaidimo pramoga, nors savo veikimo principu jie yra artimi lošimams. Pavojingiausia tai, kad tėvai dažnai net nežino, už ką moka. Vaikui tai atrodo kaip žaidimas, tačiau už pinigus jis perka atsitiktinį rezultatą ir mokosi bandyti dar kartą. Pasekmes jau matome – į lošimus įninka vis daugiau vaikų, todėl šios problemos nebegalime palikti už reguliavimo ribų“, – sakė Seimo narys Mindaugas Lingė.
Problemos mastą rodo ir 2024 m. ESPAD tyrimas. Lietuvoje per pastaruosius metus iš pinigų lošė 14,3 proc. 15–16 metų moksleivių, o tarp vaikinų – net 24,1 proc., beveik kas ketvirtas. Europoje internetu lošiančių paauglių dalis nuo 2019 iki 2024 m. išaugo nuo 7,9 iki 14 proc.
Europoje tarp lošiančių moksleivių galimai žalingo lošimo požymių turinčių jaunuolių dalis per penkerius metus beveik padvigubėjo – nuo 4,7 proc. 2019 m. iki 8,5 proc. 2024 m.
Lošimų priežiūros tarnybos vyriausiasis specialistas Oleg Mackevič pabrėžė, kad riziką kelia pats mechanizmo veikimo principas.
„Sumoki, nežinai rezultato, lauki, patiri jaudulį ir nori bandyti dar kartą. Tai azartiniams lošimams artima mechanika, o paaugliams dėl jų raidos ypatumų sunkiau kontroliuoti impulsus ir įvertinti riziką. Aiškesnis tėvų informavimas, tinkamas amžiaus įvertinimas ir patikimesnės nepilnamečių apsaugos priemonės yra pagrįsta prevencijos priemonė, kuri grindžiama ir moksliniais tyrimais, todėl palaikome šias pataisas“, – sakė O. Mackevič.
Pasak Seimo narės Daivos Ulbinaitės, būtent šią iki šiol neapibrėžtą sritį ir siekiama sureguliuoti siūlomomis pataisomis.
„Vaikui lošti draudžiame, bet lošimui artimus mechanizmus jo žaidime iki šiol paliekame beveik be apsaugos. Šią teisinę spragą ir taisome: aiškiai apibrėžiame „loot box“, ribojame jų pirkimą nepilnamečiams ir reikalaujame realios amžiaus patikros. Vien varnelės „man jau 18“ vaiko apsauga vadinti negalime“, – sakė vaikų apsaugos skaitmeninėje erdvėje klausimus nuosekliai kelianti Seimo narė Daiva Ulbinaitė.
Lošėjų artimųjų paramos grupės atstovė Inga Dapkūnienė atkreipė dėmesį, kad už statistikos slypi konkretūs žmonės ir šeimos.
„Už kiekvieno skaičiaus yra žmogus ir šeima. Mes matome prarastą pasitikėjimą, melą, skolas. Turime ir skaudžių pavyzdžių, kai šešiolikmetis dėl lošimo pavogė visas šeimos santaupas, o vieni pirmųjų kabliukų buvo kompiuteriniai žaidimai ir „loot box“. Ne kiekvienas juos atidaręs vaikas taps priklausomas, bet rizikos ignoruoti negalime. Todėl būtina ir aiškiai žymėti, ir reguliuoti“, – sakė I. Dapkūnienė.
Daugiau informacijos:
Indrė Mikelionytė-Pranculevičienė
Seimo narės Daivos Ulbinaitės patarėja
Tel. (0 5) 209 6682, mob. 0 616 234 50
El. p. indre.mikelionyte@lrs.lt
About the Author
