2026-ieji finansų pasaulyje bus ramybės paieškų metai. Po kelerių intensyvių metų su didžiule infliacija, o vėliau ir su technologiniu dirbtinio intelekto (DI) sprogimu, šiandien mes nebeieškome stebuklingų būdų praturtėti per naktį. Naujausi Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys rodo įdomią tendenciją: 2025 m. Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo indeksas pasiekė 46 balus iš 100. Tai aukščiausias rodiklis nuo 2019 m., rodantis, kad mes vis geriau suprantame „finansinę higieną“ – biudžeto planavimo ir taupymo svarbą. Tai reiškia, kad žmonės vis dažniau ieško stabilumo, automatizacijos ir įrankių, kurie leistų apie pinigus galvoti mažiau, bet juos valdyti efektyviau, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Dirbtinis intelektas kaip asmeninis finansų patarėjas
„ChatGPT“, „Gemini“ ir kiti DI modeliai 2026-aisiais tampa strateginiais partneriais – juos naudoja vis didesnė dalis gyventojų, tiesa, kai kurie pamiršta, kad tai daryti galima ne tik gaminant maistą, bet ir planuojant finansus. Svarbiausia – mokėti tinkamai paklausti.
Todėl banko „Bigbank“ marketingo skyriaus vadovė Greta Songinienė dalinasi išsamiomis užklausomis, kurias, šiek tiek papildę ar pakeitę, galite nukopijuoti tiesiai į pokalbio su DI langą, kad gautumėte realios naudos.
Išlaidų „auditas“ ir optimizavimas:
„Tu esi patyręs asmeninių finansų konsultantas ir analitikas, dirbantis su realiais žmonių biudžetais. Aš esu [įrašyti amžių] metų [įrašyti profesiją], [įrašyti šeiminę padėtį], gyvenu Lietuvoje. Mano mėnesio pajamos yra [suma] Eur, o pagrindinės išlaidos tokios: nuoma / paskola [suma], transportas [suma], maistas [suma], pramogos [suma]. Noriu sutaupyti papildomai [suma] Eur per mėnesį, bet nenoriu visiškai atsisakyti socialinio gyvenimo. Remdamasis šia informacija, mūsų praeities pokalbiais, 50/30/20 taisykle ir Lietuvos pragyvenimo išlaidų kontekstu, sudaryk man detalų realistišką biudžeto planą ir pasiūlyk penkias konkrečias sritis, kur galėčiau sumažinti išlaidas be didelio skausmo, taip pat pateik realistišką 30–90 dienų veiksmų planą.“
Didelio pirkinio (automobilio ar būsto) planavimas:
„Tu esi profesionalus strateginis finansų planuotojas. Tavo užduotis – padėti man kuo greičiau, bet protingai sutaupyti konkrečiam didesniam pirkiniui, nekenkiant mano finansiniam stabilumui. Aš planuoju po [x] metų pirkti [daiktas (pvz., automobilį)], kurio vertė – apie [suma] Eur. Šiuo metu turiu [suma] Eur santaupų, o mano pajamos siekia [suma] Eur. Nenoriu atsisakyti šių dalykų ir patogumų: [įvardyti veiklas ar svarbius pirkinius]. Sukurk man taupymo planą: kiek tiksliai turiu atidėti kas savaitę, kad pasiekčiau tikslą? Į skaičiavimus įtrauk galimą 2–3 proc. metinę infliaciją ir pasiūlyk, kur geriausia laikyti šiuos pinigus (pvz., indėliai, obligacijos, ETF), kad jie nenuvertėtų, bet būtų saugūs ir lengvai pasiekiami. Pateik dvi taupymo strategijas pagal saugumą ir likvidumą.“
Šias užklausas galima detalizuoti labiau, pridedant daugiau informacijos ar prašymų. Kuo daugiau asmeninės informacijos ir konkrečių prašymų pateiksite, tuo geresnį ir naudingesnį rezultatą gausite. Tiesa, svarbiausia vėliau tais gautais rezultatais iš tikrųjų pasinaudoti.
Padeda ir bankų funkcionalumas, ir nemokamos programėlės
DI neabejotinai padės sukurti finansinį planą, tačiau norint jo laikytis, reikės papildomų įrankių ir disciplinos. Biudžetą stebėti galima ir naudojant „Excel“ lenteles, bet juk šiandien jau 2026-ieji.
G. Songinienė pastebi, kad viską reikia kuo labiau automatizuoti, nes didžiausi taupymo priešai yra trumpa atmintis, pagundos ir disciplinos trūkumas: „Kaip ir anksčiau, dažniausiai ekspertų rekomenduojama strategija 2026-aisiais – nustatyti automatinį periodinį mokėjimą į taupomąją ar investicinę sąskaitą tą pačią dieną, kai gaunate atlyginimą. Net ir 50 eurų, pervesti automatiškai ir atidėti atskirai nuo kitų pinigų, per metus sugeneruoja apčiuopiamą rezultatą. Na, o sekti biudžetą ir išlaidas padėti gali įvairios programėlės, kurios šiais laikais itin paprastos ir daugelį procesų leidžia automatizuoti.“
Šiuolaikinės finansų programėlės ne tik fiksuoja išlaidas, bet ir prognozuoja jūsų elgesį. Štai keli nemokami šiuolaikiški įrankiai, kurie neabejotinai bus naudingi kiekvienam:
– „YNAB“ ir „Spendee“ – išlaidoms planuoti ir fiksuoti. Šios dvi programėlės atlieka panašią funkciją, tačiau tai daro skirtingais principais. „YNAB“ („You Need A Budget“) yra aktyvaus planavimo įrankis, skirtas iš anksto paskirstyti kiekvieną turimą eurą konkrečiam tikslui dar prieš jį išleidžiant. Ši programėlė labiausiai tinka norintiems griežtai valdyti biudžetą ir išmokti taupyti, o ne tik stebėti išlaidas. „Spendee“ veikia paprasčiau – ji skirta patogiai fiksuoti jau įvykusias išlaidas ir lengvai suprantamuose grafikuose matyti, kur dingsta pinigai. Trumpai tariant, „YNAB“ padeda kurti finansinę ateitį, o „Spendee“ leidžia lengvai analizuoti praeities pirkinius.
– „Splitwise“ daugeliui jau yra žinoma programėlė, kuri vis dar yra nepakeičiama keliaujant su draugais ir dalijantis išlaidas.
– „Perplexity“ gali padėti greitai rasti atsakymą apie mokesčių pokyčius Lietuvoje ir tokiais atvejais dažnai veikia geriau nei paprasta „Google“ paieška ar „ChatGPT“.
Pinigai turi dirbti, net kai jūs ilsitės
Viena didžiausių klaidų, kurią daro vidutinis vartotojas, – laikyti visus pinigus įprastoje banko sąskaitoje. Infliacija, nors ir aprimusi, tebeviršija 3 proc. ir ilgainiui gerokai „apkandžioja“ stalčiuje ar sąskaitoje gulinčius eurus, nebent naudojama sąskaita generuoja palūkanas.
Šiais laikais investavimo ir taupymo galimybių pasirinkimas – kaip niekad platus. „Norintiems didesnės grąžos ir taupantiems ilgesnį laiką galima rinktis tarp aibės programėlių, leidžiančių investuoti į globalius akcijų fondus (ETF), kurie siūlo gana stabilią ilgalaikę grąžą. Rinkoje yra ir nemažai P2P investicinių platformų, taip pat vis didėja obligacijų pasirinkimas, galų gale palūkanas galima gauti ir už kai kuriose banko sąskaitose laikomus pinigus. 2026 m. daugybė žmonių išsiims pinigus iš antrosios pensijų pakopos, tad dabar domėtis savarankiškomis taupymo ir investavimo priemonėmis – pats geriausias laikas“, – pastebi G. Songinienė.
Specialistė atkreipia dėmesį į tai, kad finansinė ramybė ateina ne tada, kai sąskaitose – milijonai, o tada, kai žinai, kad netikėtas automobilio remontas ar sveikatos išlaidos nesugriaus gyvenimo. Todėl didinti savo finansinę pagalvę ir laikyti ją atskirai nuo kasdienių išlaidų – itin svarbu.
About the Author
