Daugiau nei 40 pasaulio šalių šiandien pasiekia Lietuvoje užauginta paukštiena ir grūdinės kilmės produktai. Tai reiškia, kad lietuviškas maistas jau seniai peržengė regioninio eksporto ribas ir tapo pasaulinės maisto tiekimo grandinės dalimi – nuo Europos iki Amerikos ir Azijos rinkų. Tai faktas, kuriuo galime didžiuotis ne mažiau nei technologijų sektoriaus sėkmės istorijomis, apie kurias esame įpratę kalbėti garsiai ir dažnai.
Tačiau būtent maistas šiandien vis dažniau tampa ne tik ekonomikos, bet ir saugumo, stabilumo bei geopolitikos klausimu. Augant pasaulio gyventojų skaičiui ir maisto paklausai, šalys, galinčios užtikrinti patikimą ir tvarią maisto gamybą, įgyja strateginį pranašumą bei svarbą.
Lietuviška paukštiena ir grūdiniai produktai šiandien parduodami jau maždaug kas penktoje pasaulio valstybėje – nuo Švedijos ir Pietų Korėjos iki Jungtinių Amerikos Valstijų. Juos galima rasti didžiųjų prekybos tinklų, tokių kaip „Tesco“, parduotuvėse ar greito maisto restoranuose „KFC“ ir „Hesburger“. Labai tikėtina, kad dalį šių produktų perkame ir patys, keliaudami ar gyvendami užsienyje, net ne visada atkreipdami dėmesį, kad jų kelias prasidėjo Lietuvoje.
Iš Lietuvos – į 30 didžiausių Europos prekybos tinklų
Kasmet Lietuvoje pagaminama apie 150 tūkst. tonų paukštienos – tai kiekis, kurio metams užtektų maždaug 6 mln. žmonių. Didelė dalis šios produkcijos iškeliauja į užsienio rinkas. Jei visas šis kiekis liktų Lietuvoje, kiekvienam šalies gyventojui – įskaitant kūdikius – tektų po daugiau nei 50 kilogramų paukštienos per metus.
Pastaraisiais metais lietuviškos paukštienos ir jos gaminių pardavimai ypač augo Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, taip pat Azijos rinkose. Tuo pat metu tvirtos pozicijos išlaikomos ir Baltijos bei Skandinavijos šalyse, kur lietuviška produkcija jau seniai vertinama dėl kokybės ir patikimumo.
Panašios tendencijos matomos ir grūdinių produktų segmente. Lietuvos gamintojai kasmet rinkai pateikia dešimtis tūkstančių tonų miltų, makaronų ir kitų perdirbtų produktų, o dalis jų sėkmingai konkuruoja net itin brandžiose Vakarų rinkose. Pastaraisiais metais sparčiai auga ir vartoti paruoštų produktų – sriubų, troškinių, daržovių mišinių – paklausa, ypač JAV ir Centrinės Europos šalyse.
Bendradarbiavimas su daugiau nei 30 didžiausių Europos prekybos tinklų, tarp jų – „Tesco“, „Carrefour“, „Mercadona“ ar „Panzani“, rodo, kad lietuviškas maistas gali atitikti aukščiausius tarptautinius standartus. Šiandien Lietuvoje pagamintus produktus jau galima rasti ir pasaulinėse e. prekybos platformose, tokiose kaip „Amazon“, kur fiksuojamas nuoseklus jų paklausos augimas.
Kaip mums tai pavyko?
Skirtingos rinkos renkasi skirtingus produktus, todėl sėkmę lemia gebėjimas prisitaikyti. Pietų Korėjoje, kur keliami itin aukšti kokybės ir specifikacijų reikalavimai, vertinamos kalibruotos paukštienos dalys – blauzdos, sparnų segmentai ar pėdos. Švedijoje paklausūs valgymui paruošti ir biologiškai saugūs atvėsinti gaminiai, JAV auga vartoti paruoštų sriubų paklausa, o Vakarų Europoje itin vertinama tiksliai pagal dydį ir svorį atrinkta filė, skirta restoranams bei specializuotoms mėsos parduotuvėms.
Šiuos skirtingus poreikius leidžia patenkinti nuoseklus ir ilgalaikis darbas bei gebėjimas valdyti kokybę visoje vertės grandinėje. Todėl tarptautinėse rinkose Lietuva siejama su aukštais maisto saugos, gyvūnų gerovės ir gamybos standartais, o Baltijos ir Skandinavijos regiono gamintojai vertinami kaip patikimi partneriai, galintys užtikrinti stabilią, saugią ir tvarią gamybą.
Žinoma, aukšta kokybė kainuoja daugiau, tačiau augančios eksporto apimtys rodo, kad pirkėjai visame pasaulyje yra pasirengę už ją mokėti – ypač tada, kai žino, kad deklaruojami standartai realiai įgyvendinami praktikoje.
Paukštiena iš Lietuvos vertinama dėl auginimo be antibiotikų, šviežumo ir modernių perdirbimo technologijų. Būtent tai yra viena iš priežasčių, kodėl Baltijos šalyse lietuvišką produkciją renkasi ir tarptautiniai prekių ženklai, tokie kaip „KFC“ ar „Hesburger“.
Panašios tendencijos matomos ir grūdinių produktų segmente – pirkėjai vis dažniau ieško vietinės kilmės, trumpesnių tiekimo grandinių ir tvaresnių sprendimų. Natūralumas, patikimumas ir skaidri kilmė tampa ne papildoma verte, o esminiu konkurenciniu pranašumu tarptautinėse rinkose.
Atsparumo receptas
Džiaugiantis pasiekimais svarbu nepamiršti, kad maisto sektorius veikia nuolatinės įtampos sąlygomis – nuo klimato kaitos ir augančių gamybos sąnaudų iki geopolitinių rizikų ir tiekimo grandinių sutrikimų. Todėl vis didesnę reikšmę įgyja principas „nuo lauko iki stalo“, kai vienose rankose sutelkta visa vertės kūrimo grandinė – nuo žaliavų auginimo iki galutinio produkto.
Toks modelis suteikia lankstumo: iššūkiams iškilus viename etape, juos galima amortizuoti kituose grandinės segmentuose. Tai didina stabilumą, leidžia greičiau prisitaikyti prie pokyčių ir užtikrina, kad lietuviška produkcija, nepaisant svyravimų, ir toliau pasiektų tarptautines rinkas.
Akivaizdu, kad artimiausiais metais pasaulis netaps nei ramesnis, nei labiau prognozuojamas. Tačiau jei lietuviškas maistas ir toliau bus gaminamas atsakingai, vertės grandinės valdomos efektyviai, o kokybės kartelė išlaikoma aukšta, maisto sektorius taps ne tik eksporto sėkmės istorija, bet ir viena svarbiausių ilgalaikių Lietuvos ekonomikos bei saugumo atramų.
Komentaro autorius Andrius Pranckevičius, AB Akola group valdybos pirmininko pavaduotojas
About the Author
