AR SEIMO NARIAI SUGEBĖS IŠLIKTI OBJEKTYVŪS IR ATSILAIKYTI PRIEŠ POLITINĮ LOBIZMĄ?
Rugsėjo 10 d., Seime numatytas Žemės ūkio rūmų įstatymo Nr. VIII-220 pripažinimo netekusiu galios projekto XVP-327 pateikimas.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kviečia Seimo narius prieš balsuojant įvertinti ne tik tai, ar beveik prieš tris dešimtmečius priimtam įstatymui reikia pokyčių. Turime atsakyti į daug svarbesnį klausimą – kokį žemdirbių savivaldos modelį norime turėti Lietuvoje ateityje?
Žemės ūkio rūmų istorija prasidėjo 1926 metais. Per šimtmetį jie tapo skėtine organizacija, kurioje susitinka labai skirtingi Lietuvos žemės ūkio interesai – augalininkystės ir gyvulininkystės sektoriai, ekologiniai ir šeimos ūkiai, kooperatyvai, jaunieji ūkininkai, regioninės ir įvairios šakinės organizacijos.
Būtent todėl Rūmų pozicija ne visada yra patogi.
Žemės ūkio rūmų aplinkoje ne kartą buvo keliami klausimai dėl žemės įsigijimo ir koncentracijos, tiesioginių išmokų ribojimo stambiems ūkiams, susietumo, smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių išlikimo, kartų kaitos ir jaunųjų ūkininkų galimybių įsitvirtinti žemės ūkyje.
Tai klausimai, kuriuose skirtingų žemės ūkio grupių ekonominiai interesai neišvengiamai išsiskiria.
Natūralu, kad pozicija, raginanti riboti pernelyg didelę žemės ir paramos koncentraciją bei daugiau dėmesio skirti šeimos ir jaunųjų ūkininkų ūkiams, ne visada yra patogi stambiam žemės ūkio kapitalui.
Tačiau demokratinėje valstybėje būtent todėl ir reikalinga stipri, įvairias organizacijas vienijanti žemdirbių savivalda – kad formuojant politiką būtų girdimas ne vien stipriausias ar daugiausia ekonominių resursų turintis balsas.
Žemės ūkio rūmai nėra viena ūkininkų asociacija. Tai vieta, kurioje skirtingi interesai turi būti išdiskutuoti ir derinami. Rūmai taip pat dalyvauja Europos ir tarptautiniuose žemdirbių bendradarbiavimo procesuose, perduoda informaciją Lietuvos ūkininkams ir prisideda prie Lietuvos žemės ūkio pozicijų formavimo nacionaliniu bei Europos lygmeniu.
Todėl šiandien turime klausti:
Ar prieš panaikinant specialų Žemės ūkio rūmų teisinį statusą buvo įvertinta, kokias pasekmes tai turės Lietuvos žemdirbių savivaldai ir jų atstovavimui Lietuvoje bei Europos Sąjungoje?
Ir dar svarbiau:
Jeigu problema yra pasenęs įstatymas, kodėl Seimui siūloma jį tiesiog panaikinti, o ne parengti naują, modernų Žemės ūkio rūmų ar žemdirbių savivaldos įstatymą?
LJŪJS nesako, kad prieš beveik 30 metų priimto įstatymo nereikia keisti. Priešingai – žemdirbių savivaldos sistema turi būti moderni, skaidri ir atitinkanti šiandienos Lietuvos bei Europos Sąjungos realijas.
Tačiau modernizavimas nėra sunaikinimas. Reforma nėra teisinio pagrindo panaikinimas nepasiūlant, kas bus vietoje jo.
Todėl kreipiamės į Seimo narius – išlikite objektyvūs. Vertinkite ilgalaikį Lietuvos žemės ūkio interesą, o ne vien šiandienos politines ar ekonomines priešpriešas.
Nesunaikinkime to, kas Lietuvoje buvo kuriama ir puoselėjama šimtmetį.
Palikime naujajai ūkininkų kartai ne silpnesnę, o stipresnę žemdirbių savivaldą ir galimybę toliau kurti Lietuvos žemės ūkio istoriją.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga
About the Author
