Santykių metu vienas partneris kitam gali pervesti pinigų būsto nuomai, gydymui, kasdienėms reikmėms, grožio procedūroms ar kitoms asmeninėms išlaidoms. Tačiau santykiams nutrūkus neretai kyla klausimas, ar tokios lėšos buvo perduotos kaip dovana, finansinė parama, ar vis dėlto kaip paskola, kurią reikia grąžinti. Svarbu atskirti situacijas, kai kalbama apie sutuoktinių tarpusavio atsiskaitymus ar kartu gyvenančių ir bendrą ūkį vedančių asmenų finansinius santykius – tokiais atvejais teisinis vertinimas gali būti kitoks. Šiuo atveju aktualios situacijos, kai asmenis siejo artimi santykiai, tačiau jie nebuvo susituokę, kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė.
Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkė Karolina Briliūtė sako, kad vien faktas, jog vienas žmogus kitam pervedė ar perdavė pinigus, savaime dar nesukuria pareigos juos grąžinti. Ginčo atveju svarbiausia tampa nustatyti, kokiu pagrindu lėšos buvo perduotos ir ką tuo metu buvo sutarę abu asmenys. „Artimi santykiai savaime nereiškia nei to, kad visi partneriui perduoti pinigai buvo dovana, nei to, kad jie buvo paskolinti. Teisiniame ginče reikia atsakyti į esminį klausimą – ar lėšos buvo perduotos su aiškiu arba iš aplinkybių nustatomu susitarimu jas grąžinti“, – pabrėžia K. Briliūtė.
Vien pavedimo banko sąskaitoje gali nepakakti
engviausia situacija, kai pinigai buvo pervesti bankiniu pavedimu, o jo paskirtyje nurodyta „paskola“, „skolinu“ ar kita aiški formuluotė. Vis dėlto ir toks įrašas nėra vienintelis galimas įrodymas. Didelę reikšmę gali turėti poros susirašinėjimai SMS žinutėmis, „Messenger“, „WhatsApp“ ar elektroniniu paštu. Pavyzdžiui, vienas partneris prašo paskolinti pinigų, kitas sutinka, o vėliau gavėjas rašo, kad grąžins juos gavęs atlyginimą, prašo palaukti arba siūlo skolą grąžinti dalimis.„Ginčuose labai svarbus visas kontekstas. Kartais vienas sakinys susirašinėjime – pavyzdžiui, pažadas pinigus grąžinti – kartu su banko pavedimais ir vėlesniu šalių elgesiu gali tapti reikšmingu įrodymu. Todėl nutrūkus santykiams nereikėtų skubėti trinti žinučių ar kitos komunikacijos“, – sako AVOCAD teisininkė. Reikšminga gali būti ir tai, kad buvęs partneris jau yra grąžinęs dalį pinigų. Toks elgesys kartu su kitais įrodymais gali rodyti, kad pareiga atsiskaityti buvo pripažįstama.
Kur kas sunkiau įrodinėti tuos atvejus, kai pinigai buvo perduoti grynaisiais ir nebuvo pasirašytas joks dokumentas.
Civilinis kodeksas tam tikrais atvejais paskolos sutarčiai numato rašytinės, o didesnėms grynaisiais perduodamoms sumoms – ir notarinės formos reikalavimus. Todėl didelės pinigų sumos perdavimas „iš rankų į rankas“ be jokio tai patvirtinančio dokumento vėliau gali sukelti rimtų įrodinėjimo problemų. „Santykių metu žmonės natūraliai ne visada formalizuoja tarpusavio finansinius susitarimus. Tačiau kuo didesnė perduodama suma, tuo svarbiau palikti bent minimalų rašytinį pėdsaką – susitarimą, žinutę, patvirtinimą, kad pinigai gauti ir bus grąžinti“, – pažymi K. Briliūtė.
„Grąžinsi, kai galėsi“ nereiškia, kad grąžinti nebereikės
Dar viena dažna situacija – pinigai paskolinti, tačiau konkreti jų grąžinimo data nebuvo aptarta. Pasak teisininkės, vien dėl to teisė reikalauti grąžinti paskolą neišnyksta. Civilinis kodeksas numato taisykles ir tais atvejais, kai paskolos grąžinimo terminas nenustatytas arba pinigai turi būti grąžinti pareikalavus. Todėl tokioje situacijoje vienas pirmųjų praktinių žingsnių turėtų būti aiškus rašytinis reikalavimas grąžinti pinigus. Jame verta konkrečiai įvardyti perduotas sumas, jų perdavimo aplinkybes ir pareikalauti atsiskaityti. „Žodžiai „grąžinsi vėliau“ ar „kai galėsi“ nebūtinai reiškia, kad pinigai buvo padovanoti. Tačiau ginčo atveju vėl teks įrodyti, kad šalys apskritai buvo susitarusios dėl paskolos, todėl rašytinė komunikacija čia tampa itin svarbi“, – aiškina K. Briliūtė.
Mokėjote ne partneriui, o už partnerį?
Situacija gali būti kitokia, kai pinigai apskritai nebuvo pervesti į partnerio sąskaitą. Pavyzdžiui, vienas žmogus tiesiogiai sumokėjo kito būsto nuomą, odontologo, veterinarijos klinikos, grožio ar kitų paslaugų sąskaitas. Tokiais atvejais teisinis pagrindas reikalauti pinigų nebūtinai bus paskola. Civilinis kodeksas numato situacijas, kai vienas asmuo įvykdo kito asmens prievolę jo kreditoriui. „Jeigu iš dokumentų aiškiai matyti, kad savo pinigais apmokėjote konkrečią prievolę, kurią turėjo įvykdyti kitas žmogus, gali atsirasti pagrindas reikalauti šias lėšas grąžinti. Tačiau ir čia vertinama, ar tai nebuvo dovana, savanoriška pagalba ar kitoks neatlygintinas mokėjimas“, – sako teisininkė.
Jeigu nustatoma, kad egzistuoja piniginė prievolė, o skolininkas jos laiku nevykdo, Civilinis kodeksas tam tikrais atvejais suteikia galimybę reikalauti ir palūkanų. Kreipusis į teismą taip pat gali būti prašoma procesinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tai reiškia, kad ilgai ignoruojamas reikalavimas grąžinti skolą skolininkui nebūtinai yra naudingas – galutinė mokėtina suma gali būti didesnė už tą, kuri buvo perduota santykių metu.
O jei buvęs partneris išvyko į užsienį?
Gyvenamoji vieta užsienyje savaime nereiškia, kad pinigų susigrąžinti nebeįmanoma.Jeigu buvęs partneris gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje, pirmiausia reikia įvertinti, kurios valstybės teismas turi jurisdikciją nagrinėti konkretų ginčą. Priklausomai nuo aplinkybių, gali būti aktualios ir supaprastintos Europos Sąjungos tarpvalstybinių reikalavimų procedūros. „Tokiais atvejais labai svarbi praktinė informacija – kur žmogus faktiškai gyvena, kur gauna pajamas ir kur turi turto. Teismo sprendimas yra viena proceso dalis, tačiau kreditoriui svarbus ir realus jo įvykdymas“, – atkreipia dėmesį K. Briliūtė.
Ką gali sakyti kita pusė?
Ginčas, žinoma, turi dvi puses. Asmuo, iš kurio reikalaujama grąžinti pinigus, gali teigti, kad jokios paskolos nebuvo – tai buvo dovanos, savanoriška finansinė pagalba ar asmeninės išlaidos, kurias kitas žmogus pasirinko apmokėti savo noru. Kadangi šiame straipsnyje kalbama apie asmenis, kurie kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, vien argumentas apie „bendras poros išlaidas“ savaime nebūtų toks akivaizdus kaip kartu gyvenančių asmenų atveju. Vis dėlto kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai.
Skolininko pozicijai gali būti reikšminga tai, kad pavedimuose niekada nebuvo nurodyta paskirtis „paskola“, susirašinėjimuose nebuvo kalbama apie pinigų grąžinimą, o lėšas perdavęs žmogus ilgą laiką jų neprašė grąžinti.
Todėl, pasak K. Briliūtės, tokio pobūdžio bylose teismui paprastai neužtenka vien išvysti banko išraše ilgą pavedimų sąrašą. „Esminis klausimas dažniausiai yra ne tai, ar pinigai buvo perduoti, bet tai, ar galima įrodyti, kad jie buvo perduoti su pareiga juos grąžinti. Būtent čia ir atsiskiria dovana, savanoriška finansinė parama ir civilinė prievolė“, – reziumuoja AVOCAD teisininkė.
Todėl tokiose situacijose svarbiausia yra aiškumas. Banko pavedimai, jų paskirtis, susirašinėjimai, sąskaitos, pinigų gavimo patvirtinimai ir susitarimai dėl grąžinimo gali turėti esminę reikšmę vertinant, ar buvusiam partneriui perduoti pinigai teisiškai buvo dovana, ar grąžintina skola.
About the Author
