Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) tarnybinių automobilių KASKO draudimu nedraudžia. Motyvas – ekonominis: viso automobilių parko draudimas kainuotų brangiau, nei Tarnybai pačiai padengti dėl jų apgadinimo patiriamus nuostolius.
Tačiau Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos turima informacija rodo prieštaringą praktiką. VSAT nusprendžia KASKO nepirkti ir taip prisiimti automobilių apgadinimo riziką, tačiau atsiradus žalai jos atlyginimo reikalaujama iš pareigūnų.
„Jau susidūrėme su atveju, kai dar nepradėjus tarnybinio patikrinimo, nenustačius visų įvykio aplinkybių, pareigūno kaltės ar net galutinio žalos dydžio jam siūloma automobilį suremontuoti savo lėšomis arba sumokėti nurodytą sumą. Kartu leidžiama suprasti, kad susimokėjus tarnybinis patikrinimas nebūtų pradedamas. Kyla klausimas – kokiu pagrindu iš žmogaus reikalaujama pinigų, jeigu dar nėra nustatyta nei jo atsakomybė, nei galutinis žalos dydis?“ – sako l. e. p. Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.
Profesinės sąjungos vertinimu, čia ir atsiskleidžia esminis pasirinkto modelio prieštaravimas. Jeigu Tarnyba apskaičiavo, kad ekonomiškai naudingiau nemokėti KASKO įmokų ir pačiai dengti automobilių remonto išlaidas, tuomet 100, 500 ar 600 eurų žala yra tos pačios Tarnybos pasirinktos ir įsivertintos rizikos dalis.
„Negalima vienoje vietoje sutaupyti atsisakant draudimo, o atsiradus žalai ieškoti, iš kurio pareigūno atlyginimo ją padengti. Ypač kai kalbame apie 1 200–1 300 eurų gaunantį žmogų, kuris automobilį apgadino ne savo asmeniniais reikalais, o vykdydamas tarnybą“, – teigia R. Liepa.
Pasak profesinės sąjungos, problema prasideda dar perkant naujus automobilius. Kartu su jų įsigijimo kaina turi būti įvertintos draudimo, eksploatavimo ir galimų apgadinimų sąnaudos. Jeigu institucija nusprendžia KASKO nepirkti, nes taip jai ekonomiškai naudingiau, tokio sprendimo finansinės pasekmės negali būti savaime perkeliamos automobilį vairavusiam pareigūnui.
Tačiau kelių šimtų eurų remonto sąskaita gali turėti ir gerokai brangesnių pasekmių. Profesinės sąjungos žiniomis, daugiau kaip 25 metus tarnaujantis pareigūnas po tokios patirties svarsto galimybę palikti tarnybą.
„Štai čia ir reikia skaičiuoti tikrąją tokio „taupymo“ kainą. Tarnyba gali susigrąžinti 500 eurų, bet prarasti žmogų, į kurį valstybė investavo 25 metus – jo žinias, patirtį, mokymus ir kvalifikaciją. Kiek kainuos parengti žmogų, kuris galėtų jį pakeisti? Ar tikrai dėl kelių šimtų eurų verta prarasti patyrusį pareigūną?“ – klausia R. Liepa.
Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pozicija – jeigu VSAT KASKO draudimo atsisakė todėl, kad ekonomiškai naudingiau automobilių apgadinimo riziką prisiimti pačiai, ši rizika negali būti neformaliai perkeliama pareigūnams. Pareigūno materialinės atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas tik objektyviai nustačius įvykio aplinkybes, jo kaltę, atsakomybės pagrindą ir realų žalos dydį. O praktika, kai pareigūnui siūloma susimokėti dar iki šių aplinkybių nustatymo, siejant tai su tarnybinio patikrinimo nepradėjimu, profesinės sąjungos vertinimu, turi būti nedelsiant peržiūrėta.
„Ar dabar norime, kad pareigūnas, vydamasis pažeidėją, galvotų ne kaip jį sulaikyti, o kiek jam kainuos apgadintas tarnybinis automobilis?“- sako R.Liepa.
About the Author
