Lietuvos gyventojams vis rečiau atsiverčiant popierinius laikraščius ir žurnalus, valstybės biudžeto našta už jų pristatymą pasiekė istorines aukštumas. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, Lietuvos pašto prašoma kompensuoti nuostolingo periodinių leidinių pristatymo suma už 2025 metus pasiekė 10,61 mln. eurų.
„Skaičiai liudija apie gilėjančią sisteminę problemą. Pristatomų periodinių leidinių apimtys kasmet mažėja, tačiau mokesčių mokėtojų padengiami periodinių leidinių pristatymo nuostoliai tik didėja“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
RRT duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį pristatomų periodinių leidinių apimtys šalyje susitraukė beveik dvigubai – nuo 15,38 mln. vienetų 2015 metais iki 7,84 mln. vienetų 2025-aisiais. Lyginamuoju laikotarpiu padengiami periodinių leidinių pristatymo nuostoliai išaugo 2,2 karto – nuo 4,79 mln. iki 10,62 mln. eurų.
Augančių nuostolių priežastis – neigiamas masto ekonomijos efektas. Logistikos tinklo išlaikymo išlaidos kaimo ir retai apgyvendintose teritorijose išlieka didelės, tačiau jos pasiskirsto vis mažesniam pristatomų leidinių skaičiui. Dėl to vieno periodinio leidinio pristatymo savikaina šovė į viršų: jei 2015 metaisji siekė 0,61 euro, pernai ūgtelėjo iki 1,55 eurų. Kadangi nustatyti tarifai generuoja tik apie 0,20 eurų pajamų už vieną leidinį,likusią dalį (1,35 euro)už kiekvieną laikraštį ar žurnalą tenka padengti iš valstybės biudžeto.
RRT ekspertai pažymi, kad šiandien spaudos prenumerata jau tapo beveik išskirtinai kaimo vietovių paslauga – kaimo gyventojams pristatoma daugiau nei 76 proc. visų leidinių. 2025 metais Lietuvos pašto periodinių leidinių pristatymo bendros sąnaudos sudarė 12,16 mln. eurų, o pajamos tesiekė 1,55 mln. eurų. Paslaugos pajamos padengia tik kiek daugiau nei 12 proc. visų patiriamų Lietuvos pašto išlaidų.
Brangiausiai valstybei pernai kainavo savaitraščio „Savaitė“ pristatymas – jo išnešiojimui teko išleisti 1,7 mln. eurų, arba beveik 14 proc. visų periodinės spaudos pristatymo išlaidų. „Vakaro žinių“ pristatymas atsiėjo 430,3 tūkst. eurų, „Draugo“ – 377,8 tūkst. eurų, o „Panevėžio krašto“ – 373 tūkst. eurų.
Tarp dešimties daugiausia valstybės biudžetui kainavusių leidinių dominavo regioninė spauda. Į šį sąrašą taip pat pateko „Šilalės artojas“, „Santaka“, „Darbas“, „Auksinė varpa“, „Mūsų žodis“ ir „Rinkos aikštė“. Šių dešimties leidinių pristatymas kartu kainavo daugiau kaip 4,5 mln. eurų – tai sudarė 37,2 proc. visų periodinės spaudos pristatymo išlaidų.
„Mažėjant spaudos apimtims, verta peržiūrėti būdą, kaip finansuojamas valstybės siekis užtikrinti popierinės spaudos pristatymą gyventojams. Kitų Europos šalių praktika rodo, kad valstybė gali remti ne vieną konkretų operatorių, o pačią pristatymo paslaugą – nustatyti teritorijas, kuriose ji komercinėmis sąlygomis nėra gyvybinga, ir konkurso būdu parinkti efektyviausiai ją galinčius teikti operatorius. Kartu tai galėtų atverti daugiau galimybių regioniniams verslams. Toks modelis sukurtų konkurenciją dėl valstybės lėšų ir skatintų ieškoti ekonomiškesnių pristatymo sprendimų“, – sako RRT pirmininkė J. Šovienė.
About the Author
