Įsivaizduokite gydytoją, kuris ryte priima pacientą, sveriantį kelias dešimtis kilogramų, o popiet – vos kelias dešimtis gramų ir dar turintį aštuonias kojas. Maža to, vieno jų kūno temperatūra siekia 38 laipsnius, o kito – priklauso nuo aplinkos temperatūros. Būtent tokia yra Buivydiškių veterinarijos klinikos komandos kasdienybė – trečią veiklos dešimtmetį skaičiuojančios klinikos gydytojai sugeba pasirūpinti ne tik šunimis ar katėmis, bet ir tokiais egzotiškais gyvūnais kaip vorai, gyvatės ar vėžliai.
VšĮ Buivydiškių veterinarijos klinika buvo įkurta 2001 m., reorganizavus nuo sovietmečio veikusią Buivydiškių žemės ūkio technikumo bazę. Nuo to laiko klinika nuolat modernėjo ir augo, o jos vadovas Pavelas Trusevičius sako, kad per tuos metus pasikeitė ne tik veterinarijos medicina, bet ir pats žmonių santykis su gyvūnais – augintinis vis dažniau tampa šeimos nariu, kuriam norima suteikti pačią geriausią priežiūrą.
„Anksčiau žmonės šunį pririšdavo prie būdos ir nelabai galvodavo, kaip jis jaučiasi. Katę paleisdavo į lauką – jei grįš, gerai, jei negrįš, tai negrįš. Dabar požiūris visiškai kitoks, per 15 metų trunkančią mano karjerą jis pasikeitė kardinaliai“, – pasakoja P. Trusevičius.
Kartu su besikeičiančiu žmonių požiūriu keitėsi ir pati klinika. Augant pacientų skaičiui bei jų šeimininkų lūkesčiams, veterinarijos paslaugoms reikėjo vis daugiau vietos, įrangos ir investicijų. Šiandien klinikoje dirba 17 veterinarijos gydytojų ir specialistų, o verslas nuosekliai auga: jei 2022 m. pajamos siekė 690 tūkst. eurų, tai pernai – jau 1,08 mln. eurų.
Kad galėtų toliau augti, klinika nusprendė pasinaudoti atsivėrusia galimybe įsigyti iki šiol nuomotas daugiau kaip 450 kv. metrų ploto patalpas sostinės Justiniškių rajono centre. Šį sandorį iš dalies finansavo 350 tūkst. eurų kreditą suteikęs SEB bankas, su kuriuo klinika bendradarbiavo ir anksčiau.
„Kai esi nuomininkas, ne visada gali padaryti viską, ką norėtum. Dabar, tapę patalpų savininkais, galėsime daugiau investuoti į pačią kliniką, jos infrastruktūrą, išorę ir vidų. Norime užtikrinti dar geresnes sąlygas darbuotojams, gyvūnams ir jų šeimininkams“, – sako P. Trusevičius.
Pasak jo, finansinis partneris verslui reikšmingas ne vien dėl galimybės pasiskolinti. Ne mažiau svarbu ir tai, kad ekspertinis žvilgsnis iš šalies, patarimai ir pagalba susistyguojant verslo planą leidžia augti daug tvariau ir užtikrinčiau.
Egzotika gydytojų kabinetuose
Dar prieš keliolika metų į Buivydiškių veterinarijos kliniką buvo atvežama gerokai daugiau stambių gyvūnų. Šiandien apie 99 proc. klinikos pacientų sudaro šunys, katės, smulkūs graužikai ir egzotiniai gyvūnai.
Pasak P. Trusevičiaus, klinikos virsmą pirmiausia skatino besikeičianti pati Lietuva. Kaimuose mažėjo individualiai laikomų galvijų, kiaulių ar arklių. Tuo pat metu augo miestai ir keitėsi žmonių gyvenimo būdas.
„Tos senosios kartos, kurios atstovai kaimuose laikydavo po kelis galvijus, nebėra. Aišku, yra stambūs ūkiai, bet jie turi savo veterinarijos gydytojus. Bet per tą laiką labai padaugėjo augintinius namuose laikančių ir jais besirūpinančių gyventojų. Todėl natūraliai pradėjome orientuotis į smulkiuosius gyvūnus“, – sako klinikos vadovas.
Šiandien šunys ir katės sudaro absoliučią daugumą Buivydiškių veterinarijos klinikos pacientų, tačiau gydytojams tenka susidurti ir su kur kas retesniais atvejais. Klinikoje yra buvę vorų, gyvačių, vėžlių, o maždaug dešimtmetį čia buvo gydomi ir laukiniai gyvūnai – lapės, stirnos, ežiai bei įvairūs paukščiai, kuriuos rastus gamtoje sužeistus pristatydavo gyventojai, prieglaudos ar valstybės institucijos.
Tačiau, pastebi P. Trusevičius, geri norai ne visada išeina į naudą – net iki 80 proc. atvejų, kai gyventojai į kliniką atveždavo laukinius gyvūnus, iš tiesų geriausia būtų buvę į gamtos reikalus visai nesikišti.
„Vaikšto žmonės po mišką, randa lizdą su paukščiukais ir atneša juos į kliniką. Sako, dvi valandas laukėm, tėvai neatskrido. Tai kaip jei atskris, jei prie lizdo stovi žmonės? Joks laukinis paukštis taip nepadarys“, – pavyzdį pateikia jis.
Augimas reikalauja investicijų
Tačiau išaugęs rūpestis naminiais gyvūnais – ypač veterinarijos gydytoją džiuginanti tendencija. Šunys, katės ar kiti gyvūnai vis dažniau gyvena ne šalia žmogaus, o kartu su juo – miega namuose, keliauja, dalyvauja šeimos gyvenime. Atitinkamai keičiasi ir požiūris į jų sveikatą.
Tai keičia ir veterinarijos verslą. Klinika turi būti daugiau nei vien vieta, kur gyvūnui būtų galima suleisti vaistų ar atlikti paprastą procedūrą. Vis dažniau ieškoma įstaigos, kurioje būtų galima atlikti diagnostiką, operuoti, gydyti ir prižiūrėti gyvūną po procedūrų.
„Konkurencija didelė. Žmonės, rinkdamiesi, kur gydyti savo augintinį, žiūri, kiek klinikoje yra gydytojų, kokia įranga naudojama, ar visas paslaugas galima gauti vienoje vietoje. Niekas nenori su sergančiu gyvūnu lakstyti po penkias skirtingas įstaigas“, – sako P. Trusevičius.
Per tris aukštus įsikūrusioje Buivydiškių veterinarijos klinikoje šiandien įrengti penki apžiūros kabinetai, atskiras odontologijos kabinetas, rentgeno kabinetas, operacinė ir stacionaras, kuriame gydomi gyvūnai gali būti palikti nuolatinei priežiūrai. Klinika taip pat nuolat atnaujina diagnostikos įrangą.
Dar vienas iššūkis – pati veterinarijos medicina sparčiai keičiasi. Ir tai ypač juntama klinikoje, kurios pacientais gali tapti tokie skirtingi gyvūnai kaip šuo, gyvatė ar papūga. Todėl Buivydiškių veterinarijos klinikos gydytojai dalyvauja mokymuose, seminaruose ir konferencijose, o pati klinika investuoja į diagnostikos ir gydymo technologijas.
„Jeigu priimame įvairiausius gyvūnus, turime nuolat tobulinti gydytojų kompetencijas. Žinduoliai, ropliai, šiltakraujai ir šaltakraujai gyvūnai – visi jie skirtingi. Todėl reikia investuoti ir į žinias, ir į įrangą, ir į technologijas. Šiandien veterinarijos mokslas. labai sparčiai juda į priekį. Atsiranda nauji vaistai, gydymo metodai. Jeigu norime, kad klinika tobulėtų, augtų ir pritrauktų klientų, negalime sėdėti vienoje vietoje. Nenorime būti įstrigę dešimties metų praeityje“, – sako P. Trusevičius.
About the Author
