- Miškų valstybės kadastro duomenys ne visada atitinka faktinę situaciją – registruotose miško teritorijose kai kur yra ir pastatų, kelių, sporto infrastruktūros ar vandens telkinių.
- Valstybės kontrolė dar 2018 m. rekomendavo nustatyti aiškią miško žemės apskaitos tvarką, tačiau ji buvo patvirtinta tik 2026 m. balandžio mėn.
- Šiuolaikinės technologijos leidžia miškų pokyčius stebėti realiu laiku, tačiau Lietuvoje šios galimybės vis dar išnaudojamos nepakankamai.
Patikimi ir aktualūs duomenys yra viena svarbiausių veiksmingos miškų apsaugos ir valdymo sąlygų. Valstybės kontrolės atlikta miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalga rodo, kad dalis miškų valstybės registruose vis dar neatspindi faktinės situacijos, savaime užaugę miškai ne visada laiku įtraukiami į apskaitą, o šiuolaikinių technologijų galimybės stebėti miškų pokyčius išnaudojamos nepakankamai. Dėl to didėja rizika priimti netikslius sprendimus, planuoti miškų apsaugą remiantis neišsamiais duomenimis, laiku nenustatyti pažeidimų, sudaryti prielaidas piktnaudžiauti ir miško žemę naudoti ne pagal paskirtį.
„Veiksminga miškų apsauga prasideda ne nuo draudimų ar kontrolės, o nuo tikslaus žinojimo, ką turime ir kas vyksta mūsų miškuose, ypač susidūrus su tokiomis gamtos stichijomis, kaip pastarosiomis savaitėmis. Kuo patikimesni duomenys, tuo greičiau galima pastebėti pokyčius, į juos reaguoti ir priimti sprendimus, kurie padeda išsaugoti miškus ateities kartoms“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Registruose – miškas, realybėje – keliai, sporto infrastruktūra ir vandens telkiniai
Valstybės kontrolės apžvalgoje nustatyta, kad Miškų valstybės kadastro duomenys ne visada atitinka faktinę situaciją. Apžvalgoje pateiktas pavyzdys rodo, kad Miškų valstybės kadastro duomenys gali neatitikti faktinio žemės naudojimo – dalį registruoto miško žemės ploto užima ir pastatai, keliai, sporto infrastruktūra, vandens telkiniai. Tokius neatitikimus būtų galima operatyviau nustatyti plačiau taikant geoinformacines sistemas ir nuotolinio stebėjimo technologijas.
Savaime užaugę miškai ne visada laiku patenka į apskaitą
Apžvalga rodo, kad dėl vėluojančios inventorizacijos dalis savaime užaugusių miškų ilgą laiką lieka neapskaityti. 2024 m. Miškų valstybės kadastre dar nebuvo registruota 1,85 tūkst. ha tokių miškų. Dėl to oficialūs duomenys nevisiškai atspindi realų šalies miškingumą, o šių teritorijų apsauga ir stebėsena tampa sudėtingesnė.
Technologijos gali padėti greičiau nustatyti pokyčius
Šiuolaikiniai geografiniai erdviniai duomenys, nuotolinio stebėjimo priemonės, dirbtinis intelektas ir automatizuota duomenų analizė leidžia realiu laiku analizuoti ir operatyviai nustatyti miškų pokyčius, galimus pažeidimus, kai miško žemė naudojama ne pagal paskirtį.
Tačiau Valstybės kontrolės apžvalga rodo, kad Lietuvoje vis dar nepakankamai išnaudojamos registruose sukauptų duomenų sinchronizavimo ir automatizuotos analizės galimybės. Platesnis jų taikymas leistų greičiau pastebėti neatitikimus, laiku imtis veiksmų ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus dėl miškų apsaugos.
Duomenų spragos – ne tik statistikos problema
Miško žemės apskaitos, inventorizavimo ir registravimo trūkumai turi platesnių pasekmių nei netikslūs statistiniai duomenys. Jie iškraipo oficialų šalies miškingumo vaizdą, apsunkina miškų apsaugos priemonių planavimą, trukdo laiku nustatyti pažeidimus ir priimti duomenimis grįstus sprendimus. Be to, tokios spragos gali sudaryti prielaidas piktnaudžiauti, neefektyviai panaudoti paramą ar miško žemę naudoti ne pagal paskirtį.
Valstybės kontrolė dar 2018 m. rekomendavo nustatyti aiškią miško žemės apskaitos tvarką, tačiau ji buvo patvirtinta tik 2026 m. balandį. Jos taikymo rezultatus ir poveikį Valstybės kontrolė planuoja įvertinti atlikdama 2026 m. valstybės ataskaitų rinkinio finansinį auditą.
About the Author
