Aplinkosauga nebeapsiriboja popieriniu maišeliu ar lapelio ženklu ant pakuotės. 2026 metais dėmesys krypsta į tai, ko nemato plika akis – skaitmeninę taršą. Kiek energijos kainuoja pamirštos asmenukės debesyse, neištrinti laiškai ar nenaudojamos programėlės? Pasak „Telia“ tvarumo vadovės Aurelijos Žėkienės, atsakomybė už skaitmeninį pėdsaką tampa tokia pat svarbi kaip ir atliekų tvarkymas.
Metas daugiau kalbėti apie tai, kad tvarkytis reikia ne tik spintas, bet ir savo telefonus bei kompiuterius. 2025 m. „The Roadmap to Sustainable IT“ tyrimas atkreipia dėmesį, kad nesiėmus žalesnių technologinių sprendimų, iki 2040 m. skaitmeninė ekonomika gali būti atsakinga net už 14 proc. visų pasaulio emisijų. Nors skaitmeninė erdvė vartotojams dažnai atrodo nemateriali, kiekviena sena nuotrauka saugykloje ar dešimt metų neištrinami reklaminiai laiškai užima vietą serveriuose, kurie be perstojo naudoja elektros energiją.
„Tvarumas vis labiau persikelia į ekranus. Juk tūkstančiai pamirštų kadrų ar niekada neatidarytų laiškų yra skaitmeninės šiukšlės. 2026-aisiais išsivalyti el. pašto dėžutę ar debesijos saugyklą turėtų tapti tokiu pat įprastu namų ruošos darbu kaip ir šiukšlių rūšiavimas namuose. Tai paprasčiausias būdas saugoti gamtą net nepakilus nuo sofos“, – sako A. Žėkienė.
Atnaujintų telefonų pardavimai auga kartais
Tikimąsi, kad 2026-aisiais pirkėjų prioritetai dar labiau pasislinks link atnaujintos įrangos. Pasak A. Žėkienės, vartotojai vis geriau supranta, kad profesionaliai atnaujintas flagmanas tarnauja taip pat gerai kaip naujas, o jo atnaujinimo metu buvo išleista apytiksliai 96 proc. mažiau emisijų, negu gaminant naują. Be to, verslas vis labiau skatins tiekėjus užtikrinti skaidrumą – žmonės norės žinoti, ar kiekviena įrenginio gamybos grandis buvo sąžininga ir tvari.
„Vis daugiau žmonių supranta, kad daikto naujumas nebėra tapatinamas su jo gamybos data. Juk atnaujintas įrenginys turi tokią pat garantiją kaip ir naujas telefonas, tik dar ne visi tai žino“, – pabrėžia A. Žėkienė.
Šią tendenciją jau dabar iliustruoja konkretūs skaičiai. Apžvelgiant 2025-ųjų metų „Telia“ rezultatus, atnaujinti (angl. refurbished) telefonai jau sudaro 3 proc. visų pardavimų, o jų populiarumas per pastaruosius ketverius metus išaugo beveik dvigubai. Sparčiausias paklausos šuolis užfiksuotas 2024-aisiais, kai pardavimai per metus didėjo net 45 proc. Tai rodo, kad tvaresni pasirinkimai tampa vis ryškesne technologijų rinkos dalimi.
Populiarėja technologijos be plastiko
Kita svarbi kryptis – paslaugos be jokios fizinės įrangos. Technologijos vis labiau leidžia atsisakyti papildomų plastikinių dėžučių, laidų ar kortelių, be kurių anksčiau kasdienybė buvo neįsivaizduojama.
„Vis ryškiau matome posūkį į technologijas be atliekų: plastiko gabalėlį telefone keičia eSIM, o fizinius televizijos priedėlius – programėlės. Šiemet tokie pasirinkimai gali tapti dar dažnesni. Verslui instrukcijų knygelių skaitmeninimas ir plastiko atsisakymas padeda taupyti išteklius, pirkėjams – atsikratyti laidų raizgalynės namuose, o gamtai – išvengti tonomis kasmet skaičiuojamų plastiko atliekų“, – teigia ekspertė.
DI turės tapti žalesnis
Sparčiai populiarėjantis dirbtinis intelektas (DI) taip pat diktuoja naujas taisykles. Nors DI vartotojams padeda atlikti kasdienes užduotis, ši technologija pasižymi milžinišku alkiu elektros energijai.
Tarptautinė energetikos agentūra (angl. International Energy Agency, IEA) prognozuoja, kad 2025–2026 m. pasaulinė elektros energijos paklausa augs sparčiausiai per pastarąjį dešimtmetį, o vienas iš pagrindinių šio augimo veiksnių bus duomenų centrai ir DI sprendimai.
„Tai nereiškia, jog pats DI ar duomenų centrai savaime yra problema – priešingai, jie gali būti tvarūs, jei veikia naudodami atsinaujinančią energiją, efektyvias vėsinimo technologijas ir atsakingai valdomą infrastruktūrą. Tačiau šių paslaugų kūrėjams teks aiškiai įrodyti, kad procesams naudojama tik švari, iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektra. Technologijų pažanga yra būtina ir neišvengiama, tačiau tikrąjį pokytį sukursime tik veikdami išvien: verslas – diegdamas vis tvaresnę infrastruktūrą, o vartotojai – rinkdamiesi atsakingiau“, – įžvalga dalijasi A. Žėkienė.
About the Author
