2026 m. rugsėjo 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Vilnius iki šiol neturi pilno išorinio aplinkkelio žiedo, kuris leistų tranzitiniam ir sunkiajam transportui aplenkti sostinę. Seimo narys Artūras Zuokas, pasigesdamas Vilniaus mero lyderystės, kreipėsi į Ministrą Pirmininką ir susisiekimo ministrą, ragindamas atnaujinti jau anksčiau pradėtus aplinkkelių projektus ir suformuoti pilną Vilniaus išorinį transporto žiedą.
„Vilniuje daug kalbame apie tai, kaip persodinti žmones iš automobilių į viešąjį transportą, kaip perbraižyti gatves ar reguliuoti eismą. Visa tai svarbu. Bet joks viešasis transportas neišspręs vienos labai paprastos problemos – tranzitinis, ypač sunkusis, transportas, kuriam Vilnius nėra kelionės tikslas, neturi važiuoti per sostinės gatves. Jam reikia kelio aplink Vilnių“, – sako A. Zuokas.
Naujausi „TomTom Traffic Index“ duomenys rodo, kad 2025 metais Vilniuje piko metu dėl spūsčių buvo prarandama 121 valanda – 5 dienos ir 1 valanda per metus.
Aplinkkeliai jau buvo suplanuoti – bet liko neužbaigti
A. Zuoko teigimu, svarbu suprasti, kad kalbama ne apie visiškai naują infrastruktūros idėją.
Vilniaus pietinio aplinkkelio tęsinys buvo suplanuotas etapais. I etapas buvo įgyvendintas, tačiau II ir III etapais buvo numatyta nutiesti beveik 20 kilometrų naujų A19 ruožų, sujungiant jau įgyvendintą pietinio aplinkkelio dalį su A15 Vilnius–Lyda ir toliau su A3 Vilnius–Minskas.
II etapui valstybė buvo pradėjusi ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Projekto įgyvendinimas buvo numatytas ne vėliau kaip iki 2025 metų pabaigos, tačiau kelias iki šiol nenutiestas.
„Tai nėra projektas, kurį šiandien kažkas sugalvojo ant balto popieriaus. Valstybė jį planavo, priėmė sprendimus, pradėjo žemės paėmimą – ir sustojo. Todėl pirmas klausimas labai paprastas: kas atsitiko ir kodėl valstybės pradėtas projektas nebuvo užbaigtas?“ – klausia A. Zuokas.
Jo teigimu, kartu reikia projektuoti trūkstamas šiaurines ir šiaurės rytų jungtis, kad Vakarinis ir Pietinis aplinkkeliai pagaliau taptų ne atskiromis infrastruktūros dalimis, o pilnu išoriniu Vilniaus transporto žiedu.
Tai ypač aktualu valstybei baigiant A14 Vilnius–Utena rekonstrukciją. Didinant magistralės pralaidumą turi būti atsakyta ir į klausimą, kur transportas važiuos priartėjęs prie Vilniaus.
Zuokas: projektui trūksta Vilniaus mero lyderystės
A. Zuokas kritikuoja ir Vilniaus miesto vadovybę, kuri, jo vertinimu, turėtų būti pagrindinė politinė jėga, reikalaujanti iš valstybės užbaigti sostinės aplinkkelių sistemą.
„Pasigendu tokios Vilniaus mero lyderystės, kokią miestas rodė planuojant ir statant Vakarinį aplinkkelį bei pietinio vidinio ir išorinio aplinkkelių dalis. Vilniaus meras negali būti tik stebėtojas – sostinė turi būti viena pagrindinių šio projekto iniciatorių“, – sako A. Zuokas.
Tačiau, pasak jo, Vilnius turi ne tik reikalauti iš valstybės, bet ir atlikti savo darbus.
Vienas jų – Mykolo Lietuvio gatvė, strategiškai svarbi Vakarinio aplinkkelio tęsinio ir šiaurinės Vilniaus transporto sistemos dalis. Jos planavimo procedūros pradėtos prieš daugelį metų, 2020 m. patvirtintas detalusis planas, tačiau jungtis iki šiol neįgyvendinta.
Naujos kelių rinkliavos – proga investuoti į aplinkkelius
Nuo 2027 metų Lietuvoje pradės veikti nauja elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“. Susisiekimo ministerija prognozuoja, kad iš kelių rinkliavos 2027 m. bus surinkta apie 110 mln. eurų, kurie papildys Valstybinį kelių fondą.
A. Zuokas atkreipia dėmesį, kad Valstybinio kelių fondo lėšomis gali būti finansuojama ir aplinkkelių statyba.
„Negali būti taip, kad valstybė iš sunkiojo ir komercinio transporto surenka kelių rinkliavą, o jo sukeliamos spūstys, triukšmas, tarša ir gatvių dėvėjimas paliekami vilniečiams. Jeigu valstybė apmokestina tranzitą, ji turi sukurti ir infrastruktūrą, leidžiančią tranzitui aplenkti sostinę“, – sako A. Zuokas.
Susisiekimo ministrui siūlo imtis lyderystės
A. Zuokas kviečia susisiekimo ministrą imtis projekto lyderystės ir inicijuoti bendrą Susisiekimo ministerijos, AB „Via Lietuva“, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono bei kitų reikalingų institucijų darbą.
Tikslas – ne rengti dar vieną abstrakčią studiją, o įvertinti jau parengtus projektus ir žemės paėmimo sprendinius, nustatyti trūkstamas jungtis ir pateikti vieningą Vilniaus išorinio transporto žiedo schemą, konkrečius etapus, terminus, atsakomybę ir finansavimo modelį.
„Vilniaus aplinkkelio problema šiandien turi daug institucijų, bet neturi vieno šeimininko. Todėl kviečiu Susisiekimo ministeriją imtis lyderystės.
Vilniui reikia ne dar vienos diskusijos apie aplinkkelį. Reikia sprendimo, kaip užbaigti tai, kas buvo pradėta, ir suformuoti pilną sostinės išorinį transporto žiedą. Vilniečiai jau per ilgai už politinį neveiklumą moka savo brangiausiu turtu – savo laiku“, – sako A. Zuokas.
Daugiau informacijos:
Artūras Zuokas
Seimo narys
Tel. +370 5 209 6680, mob. +370 610 34247
El. p. arturas.zuokas@lrs.lt
About the Author
