Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose.
Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh.
Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh rugpjūtį padidėjo iki 84,04 Eur/MWh rugsėjį. 2024 m. situacija buvo priešinga – kaina sumažėjo nuo 108,95 Eur/MWh iki 83,68 Eur/MWh, o 2023 m. rugsėjį ji vėl išaugo – nuo 102,49 Eur/MWh iki 117,41 Eur/MWh.
„Rugsėjis yra vienas iš tų mėnesių, kurių kainų pokytį prognozuoti ypač sudėtinga – pastaraisiais metais matėme ir gana ryškų kainų augimą, ir jų mažėjimą, todėl vien sezoninėmis tendencijomis remtis negalime. Šiuo metu svarbiau vertinti situaciją Lietuvos ir kaimyninėse energetikos rinkose, o esamos sąlygos kol kas nesudaro daug prielaidų tikėtis pigesnės elektros“, – teigia „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.
Saulės generacija mažės, o vartojimas augs
Vienas svarbiausių rugsėjo elektros kainą lemiančių veiksnių bus gamybos ir vartojimo balansas. Pasibaigus vasaros atostogų sezonui ir grįžus į įprastą darbo ritmą, elektros paklausa didės, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Todėl rytais ir vakarais, kai atsinaujinančių išteklių gamyba mažės, o elektros paklausa augs, daugiau jos reikės pagaminti kitais šaltiniais arba importuoti iš kaimyninių rinkų.
Svarbi bus ir vėjo generacija Lietuvoje bei Šiaurės šalyse, turinti tiesioginę įtaką elektros kainoms. Jei mažesnė vėjo ir saulės elektrinių gamyba sutaps su didesnio vartojimo valandomis, kainų augimo riziką dar labiau didins aukštesnės gamtinių dujų kainos.
„Rugsėjį svarbu bus ne tik tai, kiek elektros pagamins saulės ir vėjo elektrinės, bet ir kuriuo paros metu ši energija bus pagaminama. Jei mažesnė atsinaujinančių išteklių generacija sutaps su didžiausio vartojimo valandomis, trūkstamą elektros kiekį reikės užtikrinti brangesniais gamybos šaltiniais arba importu. O tai, neabejotinai, turės reikšmingos įtakos viso mėnesio vidutinei elektros kainai“, – aiškina M. Kavaliauskas.
Artėjant šildymo sezonui Lietuvos priklausomybė nuo regiono rinkų gali dar labiau išaugti. Šaltuoju metų laiku šalyje ne visada pagaminama pakankamai elektros visam poreikiui padengti, todėl trūkstamas kiekis gali būti užtikrinamas vietine iškastinio kuro gamyba arba importu. Dažnai ekonomiškai palankesnis sprendimas yra importas iš Latvijos, Švedijos ar Lenkijos, tačiau ir šios rinkos susiduria su savomis gamybos bei vartojimo rizikomis. Todėl elektros kainų lygį Lietuvoje lemia ne vien vietos situacija – įtakos turi ir tai, kas vyksta kitose tarpusavyje susijusiose Europos elektros rinkose.
Mažesni energijos rezervai didina neapibrėžtumą
Papildomą spaudimą energetikos rinkai vis labiau kelia gamtinių dujų kainos. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugpjūčio 24–28 d. vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške per savaitę padidėjo 3,1 proc. ir siekė 60,92 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ji siekė 32,7 Eur/MWh. Rugsėjo pradžioje TTF kainos jau buvo perkopusios ir 70 Eur/MWh ribą. Tai rodo, kad artėjant šildymo sezonui rinkoje stiprėja „žiemos efektas“ – didėjant vartojimo perspektyvai ir išliekant ribotai pasiūlai, pagrindinis klausimas tampa nebe tai, ar dujų kainoms bus daromas spaudimas augti, o kokio masto jis gali būti.
Rugpjūčio pabaigoje ES dujų saugyklos buvo užpildytos apie 65 proc., kai prieš metus tuo pačiu metu – apie 78 proc. Tai reiškia, kad Europa į artėjantį šildymo sezoną žengia turėdama gerokai mažesnę atsargų pagalvę. Šiaurės šalyse hidroenergijos rezervai taip pat išlieka mažesni nei įprastai. Dėl šios priežasties rinka tampa jautresnė oro sąlygoms ir energijos išteklių kainų svyravimams.
„Mažesni energijos rezervai reiškia, kad rinka tampa mažiau atspari netikėtiems paklausos ar pasiūlos pokyčiams. Jei rudenį išaugtų dujų poreikis, sumažėtų hidroenergijos gamyba ar atsirastų papildomų tiekimo trikdžių, kainos galėtų kilti sparčiau. Prie šios rizikos prisideda ir situacija Artimuosiuose Rytuose, kuri gali toliau veikti dujų kainas Europoje, o jos savo ruožtu turi tiesioginę įtaką elektros gamybos sąnaudoms. Todėl žvelgiant į visų šių veiksnių visumą, rugsėjo scenarijus kainų prasme kol kas nėra optimistinis“, – teigia „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas.
About the Author
