Rugsėjo 5-ąją Nagojos miesto muziejuje (Japonija) duris lankytojams atvers paroda „Lietuva – dainos, aidinčios Baltijos miškuose“, kurią kartu rengė Nagojos miesto muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) kuratoriai. Tai pirmoji tokio masto Lietuvos istorijai ir kultūrai skirta paroda Japonijoje. Ji atidaroma Nagojos miesto muziejui ypatingu metu – iš pagrindų rekonstruojamas muziejus savo atsivėrimą lankytojams pradeda Lietuvai skirta paroda. Paroda veiks iki lapkričio 1-osios.
Anot LNM generalinės direktorės dr. Rūtos Kačkutės, šios išskirtinės parodos atsiradimas Japonijoje, Nagojos miesto muziejuje, nėra atsitiktinis.
„Lietuvos nacionalinio muziejaus misija yra glaudžiai susijusi su tarptautiniu bendradarbiavimu. Kasdienis ryšys su kolegomis kitose šalyse, kartu kuriamos parodos, dalijimasis patirtimi – iš to auga pažintis, kuri lieka ilgam. Nagojos miesto gyventojai ir svečiai, išvydę mūsų bendrą darbą, tikiuosi, atras Lietuvą, jos kultūrą ir istoriją. Tokias draugystes turime puoselėti toliau: jos – svarbus šalies saugumo dėmuo, o Japoniją, kaip vieną prioritetinių krypčių, yra pasirinkusi ir Lietuvos valstybė“, – dalijasi dr. R. Kačkutė.
Parodos ašis – du vaizdiniai, kurie Lietuvos kultūroje ir istorinėje sąmonėje išlieka gyvybingi jau daugybę šimtmečių: miškas ir daina. Anot vienos iš parodos „Lietuva – dainos, aidinčios Baltijos miškuose“ kuratorių, LNM Istorijų namų vadovės Simonos Širvydaitės-Šliupienės, paroda mezga ryšį su Japonijos auditorija, ieškodama artumo taškų.
„Parodos pasakojimą reikėjo sudėlioti auditorijai, kuri apie Lietuvą iki šiol žino nedaug ir kurios istorinė patirtis iš esmės kitokia: Japoniją nuo išorės invazijų ilgus šimtmečius saugojo jos salų geografinė padėtis, o Lietuvai, atsidūrusiai didžiųjų valstybių interesų sankirtoje, ne kartą teko kovoti už savo politinį ir kultūrinį išlikimą. Pasirinkome kalbėtis su Japonijos gyventojais, pasitelkdami mūsų kultūrų bendrystę: artumą gamtai ir ištikimybę tradicijai. Juk kur kas lengviau suprasti kontekstą, kai pradedama kalbėtis nuo to, kas dialogo dalyviams yra artima ir pažįstama“, – teigia S. Širvydaitė-Šliupienė.
Paroda Nagojoje nėra vien Lietuvos kultūros pristatymas užsienyje. Ją nuo pat sumanymo kartu rengė abiejų muziejų profesionalai, tad tai ir Lietuvos muziejininkystei svarbi patirtis.
2025-aisiais pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su Nagojos miesto muziejumi, juo siekiama stiprinti Lietuvos ir Japonijos muziejų bendradarbiavimą skatinant žinių mainus muziejininkystės srityje įgyvendinant įvairius projektus: parodas, akademinius tyrimus, kultūros vertybių išsaugojimą ir valdymą bei talentų ugdymą. Šia veikla muziejai siekia skatinti abipusį tobulėjimą ir gilinti tarpusavio supratimą. Mokymai muziejų profesionalams Nagojoje, vyksiantys 2026-ųjų spalį, yra muziejinių kompetencijų ugdymo programos „Marta“ dalis.
„Lietuvos muziejų profesionalai gaus progą iš arti pamatyti, kaip dirba vieno didžiausių Japonijos miestų muziejaus komanda – nuo eksponatų priežiūros ir saugojimo reikalavimų iki parodų architektūros bei lankytojo kelio planavimo. Šios patirtys liks Lietuvos muziejų bendruomenėje ir pravers rengiant kitas parodas ar užsiimant muziejine veikla“, – dalijasi LNM generalinė direktorė dr. R. Kačkutė.
Miškas, daina ir kelias į laisvę
Paroda „Lietuva – dainos, aidinčios Baltijos miškuose“ kvies Nagojos miesto muziejaus lankytojus atrasti Lietuvą kaip šalį, kurios kultūros pamatuose susipina pagarba gamtai ir gili muzikinė tradicija, o abu šie elementai įvairiomis prasmėmis prisidėjo prie laisvės siekio: nuo partizaninio pasipriešinimo iki Dainuojančios revoliucijos. Pagrindinės tematinės gijos – miškas ir daina – atskleidžiamos per tris pasakojimo sluoksnius: kasdienį gyvenimą, šventes ir kovą už laisvę.
Miškai, užimantys didelę Lietuvos teritorijos dalį, formavo žmonių gyvenimo būdą, tradicijas ir meną. Parodoje bus galima pamatyti archeologinius radinius, medinius buities dirbinius, liaudies meno drožinius, pasakojančius apie lietuvių gyvenimą gamtos apsuptyje.
Artimas santykis su gamta įkvėpė ir kasdienių, buities daiktų kūrėjus: iš lino, augančio laukuose, austi rankšluosčiai, juostos ir drabužiai puošti geometriniais raštais – rombais, kryžiais, žvaigždėmis – kurie reiškė kosminę tvarką, apsaugą ir tęstinumą. Puošnūs rankšluosčiai nebuvo vien buitiniai daiktai: jie kabėjo namuose, buvo naudojami vestuvėse ir dovanojami garbingiems svečiams. Vaikams buvo gaminami mediniai žaislai: staklių, gyvūnų, ūkio darbų miniatiūros, kurios ir mokė, ir žadino vaizduotę. Šie daiktai rodo, kad kūrybinis pradas buvo be galo svarbus lietuviškoje kasdienybėje.
Kitas svarbus akcentas – dainavimo kultūra. Lankytojai sužinos apie Dainų šventę, UNESCO nematerialaus kultūros paveldo objektą, prisidėjusį prie laisvės siekio ir iki šiol suburiantį tūkstančius dalyvių. Spalvingi tautiniai kostiumai, muzikos instrumentai ir archyviniai įrašai atskleis, kaip dainavimas kartu įprasmina bendruomeniškumą ir istoriškai įgijo ypatingą reikšmę siekiant nepriklausomybės.
Parodoje taip pat bus pristatyti esminiai Lietuvos istorijos lūžiai kelyje į laisvę – kovos ir diplomatijos epizodai, atspindintys šalies istoriją tarp Rytų ir Vakarų įtakos zonų. Svarbi parodos dalis – istorinis pasakojimas, akcentuojantis Lietuvos valstybės tęstinumą ir įnirtingą kovą už politinę laisvę. Ši gija veda nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, viduramžiais nusidriekusios nuo Baltijos iki Juodosios jūros ir sutelkusios skirtingas tautas bei religijas, per 1569 m. uniją su Lenkija iki XVIII a. pabaigos padalijimų, po kurių Lietuva atiteko Rusijos imperijai. Japonijos auditorija galės sužinoti, kaip Abiejų Tautų Respublikos piliečiai priešinosi tiek ginklu, tiek kultūra, ir apie po sukilimų įvestą lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą, kuriuo siekta gyventojus asimiliuoti.
Parodoje bus atkreiptas dėmesys į Čijunės Sugiharos veiklą Kaune. Sugihara buvo Japonijos diplomatas, dirbęs vicekonsulu Kaune 1939–1940 metais. Rizikuodamas karjera ir gyvybe, jis išdavinėjo tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms, padėdamas jiems išsigelbėti nuo nacių persekiojimo. Č. Sugiharos humanitarinė misija įrašyta į Lietuvos ir Japonijos bendrą istoriją ir simbolizuoja žmogiškumą bei drąsą. Ši asmenybė iki šiol gerbiama Lietuvoje, o paroda Nagojoje – mieste, kuriame prabėgo dalis jo vaikystės ir mokslo metai – primins apie šį išskirtinį bendrumo ženklą.
Šią istoriją papildys pasakojimai apie šiuolaikinę Lietuvą: lyderystę lazerių srityje, maisto kultūrą, krepšinio pasiekimus ir kitas sritis, kurios liudija Lietuvos atvirumą pasauliui ir gebėjimą išsaugoti savo unikalų kultūros paveldą.
Tikimasi, kad paroda taps svarbiu žingsniu plėtojant kultūrinį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Japonijos, stiprinant tarptautinius ryšius ir supažindinant Japonijos visuomenę su Lietuvos kultūros įvairove bei istorija.
Paroda „Lietuva – dainos, aidinčios Baltijos miškuose“ (angl. Lithuania – Songs Echo in the Baltic Forests) veiks 2026 m. rugsėjo 5 – lapkričio 1 d. Nagojos miesto muziejaus specialiųjų parodų salėje. Parodą rengia Nagojos miesto muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus.
