2025 metai elektros rinkoje išsiskyrė dideliu kainų nepastovumu – vartotojams palankius laikotarpius keitė staigūs ir reikšmingi kainų šuoliai biržoje. „Elektrum Lietuva“ Komercijos vadovo Manto Kavaliausko teigimu, praėjusių metų kainų statistika aiškiai parodė didelius elektros kainų svyravimus, todėl vartotojams, svarstantiems galimybę fiksuoti elektros kainą, sprendimo atidėlioti nereikėtų.
Permainingi metai elektros rinkoje
M. Kavaliausko teigimu, vertinant bendrai praėjusieji metai elektros vartotojams buvo pigiausi per pastaruosius penkerius metus. Vidutinė elektros kaina išliko labai panaši, kaip ir 2024 metais, tačiau per metus pasitaikė ir įspūdingų kainų svyravimų.
„Vertinant praėjusių metų pigiausią ir brangiausią parą elektros rinkoje – kainos skyrėsi kiek daugiau nei 119 kartų. Pigiausia para biržoje praėjusiais metais buvo birželio 29 d., kai megavatvalandės kaina siekė -2,62 Eur be PVM. Brangiausiai už elektrą vartotojams teko mokėti kovo 31 d., tuomet megavatvalandės kaina siekė net 309 Eur be PVM. Toks kainų skirtumas turėjo rimtai sunerimti biržos planą pasirinkusius vartotojus“, – sako M. Kavaliauskas.
Analizuojant kas 15 minučių nustatomas elektros kainas, atspindinčias trumpalaikius rinkos svyravimus, praėjusiais metais taip pat fiksuoti reikšmingi kainų skirtumai. Brangiausiai už elektrą teko mokėti spalio 7 d. 8.00-8.15 val., kai elektros kaina siekė 1173,65 Eur/MWh be PVM. Pigiausias 15 min intervalas pernai buvo lapkričio 3 d. 03:00-03.15 val. – tuomet elektros kaina buvo neigiama ir siekė -0,53 Eur/MWh be PVM.
Įvykiai, pakeitę elektros rinkos veikimą
Bendrovės atstovo teigimu, 2025 metais elektros rinkoje fiksuoti ir du strategiškai svarbūs pokyčiai. Vasarį Lietuva atsijungė nuo BRELL elektros žiedo ir pradėjo sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais, taip užbaigdama ilgametę energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir užtikrindama savo energetinį saugumą.
Spalio mėnesį „Nord Pool“ birža perėjo prie 15 minučių prekybos intervalo, atsisakydama valandinių kainų. Šis pokytis leido tiksliau atspindėti realų elektros gamybos ir vartojimo balansą, tačiau kartu padidino kainų svyravimų dažnumą.
Be to, šiemet elektros rinkoje reikšmingą vaidmenį ir toliau atliko povandeninių elektros jungčių sutrikimai. Techniniai gedimai, neplanuoti atjungimai ir remonto darbai tokiose jungtyse kaip „EstLink 2“ lėmė ir elektros pasiūlą Baltijos regione, o kartu – ir galutinę elektros kainą vartotojams.
„Ribotos perdavimo galimybės tarp rinkų sumažina galimybę importuoti pigesnę elektrą iš kaimyninių šalių, todėl kaina tampa labiau priklausoma nuo vietinės gamybos ir jos savikainos. Praėjusiais metais stebėjome situaciją, kuomet pažeidus povandeninį kabelį prasidėjo didesnis kainų svyravimas rinkoje. Tad šios jungtys išlieka strategiškai svarbi energetikos infrastruktūros dalis, panašių iššūkių galima tikėtis ir ateityje. Todėl tiek rinkos dalyviams, tiek vartotojams svarbu suprasti, jog elektros kainą lemia ne tik energijos gamybos kaštai ar oro sąlygos, bet ir perdavimo infrastruktūros patikimumas bei jos prieinamumas“, – teigia M. Kavaliauskas.
Kainos svyruoja cikliškai
M. Kavaliauskas dalinasi, kad vertinant bendrą metinį kainų svyravimą, pastebimos tam tikros tendencijos, kurios padeda šiek tiek konkrečiau prognozuoti kainas.
„Praktika rodo, kad pavasarį ir vasaros pradžioje kainos būna mažiausios, nes tuo metu pradeda stipriai kristi elektros suvartojimas Baltijos šalyse ir dėl ištirpusio sniego susidarius gausiam vandens kiekiui pilnu pajėgumu pradeda dirbti Latvijoje esančios hidroelektrinės. Tuo metu paprastai yra fiksuojamas gan ženklus elektros kainų mažėjimas ir dažnai tai būna pigiausias periodas metuose“, – sako bendrovės atstovas.
Jis taip pat priduria, kad dėl didelio saulės elektrinių kiekio Baltijos šalyse, o ypač – Lietuvoje, visą vasarą taip pat išlieka labai maža vidutinė elektros energijos kaina. Tuo pačiu metu paprastai yra stebimas ir mažiausiais elektros suvartojimas.
„Nors Baltijos regionas išsiskiria itin aktyvia elektros gamyba iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, tačiau dėl nepastovių oro sąlygų yra labai sunku prognozuoti kainas. Susidarius vadinamosioms „kainų žirklėms“ ir regionui pagaminus daug daugiau žaliosios energijos, nei yra tuo metu reikalinga, elektros kainos kartais yra net neigiamos. O įsivyravus debesuotiems ir nevėjuotiems orams ir esant didelei paklausai, kainos kyla į aukštumas, tad elektros gali ir pritrūkti. Tuomet elektros energiją tenka gaminti iš brangesnių elektros energijos šaltinių ar importuoti iš kitų šalių, kur kaina taip pat gali būti didelė“, – sako M. Kavaliauskas.
Kas lems elektros kainas šiemet?
Pasak bendrovės atstovo, stebint pastarųjų metų elektros rinkos tendencijas, galima prognozuoti, kad ir šiemet elektros kainos išliks panašios kaip ir 2025 m. Tikėtina, jog tai priklausys ne tik nuo tokių veiksnių, kaip oro sąlygos, energijos paklausa, gamybos pajėgumai, bet ir nuo geopolitinės situacijos, regiono energetinis saugumo ir tarptautinės rinkos pokyčių.
„Nors šiuo metu elektros kaina biržoje yra žemesnė nei sausio mėnesiais, jau ne kartą vartotojams teko susidurti su ypatingai dideliais ir staigiais kainų svyravimais. Todėl norint išvengti rizikos ir susiplanuoti išlaidas, rekomenduojame fiksuoti elektros kainą ir taip apsisaugoti nuo netikėtų kainos šuolių“, – pataria M. Kavaliauskas.
Anot pašnekovo, itin didelė nepriklausomų elektros tiekėjų ir jų siūlomų planų pasiūla leidžia kiekvienam vartotojui lengvai pasirinkti geriausią elektros kainą, atsižvelgiant į jo vartojimo įpročius ir poreikius.
Apie bendrovę:
„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ Grupės įmonė, teikianti energetikos sprendimus buitiniams ir verslo klientams Lietuvoje. 66 proc. grupės pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 12 tūkst. įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko daugiau kaip 237 tūkst. namų ūkių. Bendrovė yra įrengusi 11 saulės parkų (159 MW), o šiuo metu vystomų naujų saulės ir vėjo parkų bendra galia viršija 500 MW. „Elektrum Lietuva“ plėtoja ir viešą elektromobilių įkrovimo tinklą „Elektrum Drive“ – šiuo metu Lietuvoje veikia 367 įkrovimo prieigų, o visose Baltijos šalyse jų skaičiuojama per 1400.
About the Author
