Lietuviai aktyviai lanko muziejus – per pastaruosius metus muziejuose Lietuvoje ir užsienyje apsilankė trys iš keturių gyventojų. Apie pusė jų lankosi 2-3 kartus per metus, o reikšminga dalis – ir dar dažniau. Tokius duomenis atskleidė reprezentatyvi gyventojų apklausa. 40 proc. lankytojų į tą patį muziejų sugrįžta dar kartą. Dažniausiai jie grįžta norėdami apsilankyti kartu su kitais žmonėmis, tačiau pakartotinį apsilankymą paskatina ir naujos parodos, renginiai bei nemokamo ar lengvatinio įėjimo galimybės.
Dauguma lankytojų ekspozicijas renkasi tyrinėti savarankiškai. Vis dėlto 61 proc. lankytojų pripažįsta bent kartais pasigendantys aiškesnių ar išsamesnių paaiškinimų apie eksponatus, o kas penktą – audiogidai ar kitos skaitmeninės patirtys paskatintų muziejuose lankytis dažniau.
Ieškodami būdų, kaip lankytojams pasiūlyti daugiau ir įvairesnių pasakojimų, bet kartu sumažinti jų kūrimui reikalingas laiko ir finansines sąnaudas, Lietuvos muziejai vis drąsiau pasitelkia dirbtinio intelekto (DI) sprendimus. Kuo audiogido kūrimas su DI pagalba skiriasi nuo įprasto proceso? Kokių iššūkių kyla dirbtiniu balsu įgarsinant lietuviškus tekstus? Kodėl galimybė eksponatų istorijas išgirsti gimtąja kalba stebina užsienio lankytojus ir kas šiame procese lieka žmogaus rankose? Patirtimi dalijasi Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus, Geležinkelių muziejaus bei Panevėžio miesto dailės galerijos atstovės, taip pat lietuviško DI audiogidų savitarnos įrankio „Wisit.ai“ kūrėjas.
Regioniniam muziejui kliūtimi tapdavo kaina
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurią startuolio „Wisit.ai“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Norstat“, parodė, kad 60 proc. lankytojų ekspozicijas dažniausiai tyrinėja savarankiškai, o gyvo gido vedamą ekskursiją renkasi 22 proc.Taigi didžiajai daliai lankytojų muziejaus pasakojimą tenka atrasti be tiesioginio gido palydėjimo, todėl svarbūs tampa kiti būdai susipažinti su eksponatais. Vienas iš jų – audiogidas. Tarp audiogidus išbandžiusių lietuvių labiausiai vertinama galimybė ekspoziciją tyrinėti savo tempu, klausytis informacijos, o ne ją skaityti, ir rinktis skirtingas kalbas. Vis dėlto 29 proc. lankytojų mano, kad audiogidų prieinamumas Lietuvos muziejuose dar yra ribotas.
Šį atotrūkį tarp lankytojų poreikio ir muziejaus galimybių gerai iliustruoja Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus patirtis. Nors muziejaus komanda audiogido poreikį matė jau seniai, tradiciniu būdu kuriamo ir žmogaus įgarsinto audiogido sąmata regioniniam muziejui buvo gerokai per didelė. Pasak muziejaus direktorės Rasos Ališauskienės, pasirinkus DI pagrįstą sprendimą audiogidą pavyko sukurti maždaug tris–keturis kartus pigiau nei tradiciniu būdu.
Audiogido poreikį Joniškyje didina kasdienė muziejaus darbo specifika. Lietuvos pakraštyje esantis muziejus garsėja sinagogų kompleksu, pritraukiančiu nemažai užsienio lankytojų, tačiau muziejaus komanda nėra didelė, o vasarą turistų srautai išauga. Darbuotojai ne tik veda ekskursijas, bet ir rengia edukacines veiklas, vaikų vasaros stovyklas bei kitus renginius, todėl ne visada gali lydėti kiekvieną lankytoją po ekspoziciją.
„Audiogidas ypač praverčia sinagogose, nes čia neturime nuolat dirbančio muziejininko. Tad audiogidas palengvina darbuotojų darbą, o lankytojams leidžia savarankiškai apžiūrėti ekspoziciją ir pasirinkti jiems tinkamą kalbą – vokiečių, prancūzų, danų ar kitą“, – sako R. Ališauskienė.
Joniškio muziejus audiogidą susikūrė naudodamasis lietuvių startuolio „Wisit.ai“ savitarnos įrankiu. Pasak jo vadovo ir įkūrėjo Augustino Zinevičiaus,turinčio daugiau nei 14 metų patirties turizmo ir e. komercijos srityje, tradicinis audiogido kūrimas paprastai apima scenarijaus rengimą, vertimus, profesionalų įgarsinimą, garso dizainą, programėlės ar interneto svetainės pritaikymą, o kartais ir individualų programavimą. O tai neišvengiamai didina viso projekto kainą.
„Net mūsų pačių anksčiau rankiniu būdu įgyvendinti projektai kainuodavo daugiau nei 10 tūkst. eurų, o didžiausias Lietuvoje girdėtas audiogido biudžetas viršijo 30 tūkst. eurų“, – sako A. Zinevičius. Pasak jo, naudojant jo komandos sukurtą DI savitarnos įrankį vienkartinio audiogido projekto biudžetas gali siekti iki kelių tūkstančių eurų, o pasirinkus mėnesinį savitarnos modelį – kelis šimtus eurų per mėnesį. Be to, muziejui nebereikia kiekvieno turinio pakeitimo paversti nauju projektu: audiogidą lengva koreguoti, papildyti ir atnaujinti.
Pirmąjį turą sukūrė per penkias valandas
Kitokią problemą sprendė Geležinkelių muziejus. Audiogidus šis sostinėje įsikūręs ir geležinkelių istoriją pristatantis muziejus turėjo ir anksčiau, tačiau augant lankytojų iš Prancūzijos, Lenkijos ir Vokietijos srautams prireikė papildomų kalbų. Papildyti jomis senuosius audiogidus būtų reiškę naujus vertimo ir profesionalaus įgarsinimo darbus, tad muziejus nusprendė išbandyti DI pagrįstą sprendimą.
„Pirmą turą sukūrėme per penkias valandas. Kiek ilgiau užtruko teksto adaptavimas dėl DI tarties, tačiau redaguoti reikėjo mažiau, nei tikėjomės“, – pasakoja Geležinkelių muziejaus vadovė Agnė Vilkišienė. Pasak jos, maloniai nustebino ir tai, kad prancūzų, vokiečių bei lenkų kalbomis sintetinis įgarsinimas skamba itin sklandžiai, tuo tarpu su lietuvių kalba kilo šiek tiek kirčiavimo iššūkių.
Geležinkelių muziejus lankytojus aiškiai informuoja, kad audiogidas įgarsintas pasitelkiant DI. A. Vilkišienės teigimu, kol kas tai nesulaukia neigiamos reakcijos – priešingai, lankytojų atsiliepimai apie audiogidą yra labai geri.
Muziejus naujuosius audiogidus naudoja apie tris mėnesius, o galimybė ekspoziciją išgirsti gimtąja kalba ypač stebina užsienio turistus. „Daugelis užsieniečių pasakoja, kad audiogidus vokiečių, japonų ar prancūzų kalbomis yra įpratę rasti tik didžiuosiuose nacionaliniuose muziejuose. Todėl juos nustebina, kad ir teminiuose muziejuje su geležinkelių paveldo istorija gali susipažinti savo gimtąja kalba“, – sako A. Vilkišienė.
Tačiau kalbos – ne vienintelė galimybė pritaikyti tą patį turinį skirtingiems lankytojams. Į šeimas orientuotame Geležinkelių muziejuje audiogidai kuriami ir skirtingoms amžiaus grupėms, kad tą pačią ekspoziciją vaikas ir suaugęs žmogus galėtų pažinti jiems tinkamu būdu.
Panevėžyje audiogidas padeda „prakalbinti“ meno kūrinius
Audiogidas gali padėti ne tik perteikti istorinius faktus ar palydėti lankytoją per ekspoziciją, bet ir suteikti daugiau konteksto meno kūriniams. Tokią galimybę išbando Panevėžio miesto dailės galerija, kasmet panevėžiečiams ir miesto svečiams pristatanti apie 30 parodų. Čia DI įgarsintas audiogidas atsirado pirmą kartą – iki tol galerija apskritai neturėjo tokios paslaugos.
Galerijos direktorė Jovita Nalevaikienė pasakoja, kad naudojant DI savitarnos įrankį pirmojo turo kūrimas užtruko kiek ilgiau, nei tikėtasi. Tačiau tam įtakos turėjo ne tiek pats įrankis, kiek noras parengti išsamų audiogidą didelės apimties parodai, kurioje pristatyta daug skirtingų autorių ir kūrinių. Pasak jos, galerijos komandai tai buvo visiškai nauja patirtis, todėl teko ne tik kurti turinį, bet ir perprasti paties įrankio bei sintetinio balso galimybes.
Dabar galerija rengia audiogidą nuolatinei Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų lauko ekspozicijai. Joje eksponuojamos didelės keramikos skulptūros, tačiau prie kiekvieno kūrinio sąmoningai vengiama pateikti daug papildomų tekstų, kad nebūtų vizualiai apkrauta pati erdvė. Ateityje planuojama virtualius gidus pritaikyti skirtingo amžiaus lankytojams. Pavyzdžiui, vaikams skirti gidai galėtų pasakoti istorijas žaismingai, pasitelkiant pasakų elementus.
„Kai bus audiogidas, lankytojai galės sužinoti tai, ką paprastai išgirstų gyvos ekskursijos metu. Tik galės tai padaryti savarankiškai – klausydami ir ramiai vaikščiodami nuo vieno kūrinio prie kito“, – sako J. Nalevaikienė.
Jos pačios patirtis lankantis muziejuose rodo, kad papildomas pasakojimas kartais gali iš esmės pakeisti tai, kaip suvokiama ekspozicija. „Yra buvę tokių patirčių, kur tai – neišvengiama, nes negaudamas papildomos informacijos apie ekspoziciją gali visiškai klaidingai ją interpretuoti arba kažką esminio praleisti“, – dalinasi galerijos direktorė.
Kas lieka žmogaus rankose?
Nors DI gali padėti greičiau redaguoti, versti ir įgarsinti muziejų pasakojimus, visų kalbintų pašnekovų mintys sutampa vienu klausimu – turinio autorystė ir galutinė atsakomybė lieka žmogui.
„Wisit.ai“ vadovas ir vienas iš DI savitarnos įrankio kūrėjų A. Zinevičius sako, kad tokia kryptis pasirinkta sąmoningai. „Tyrimai rodo, kad žmonės nevertina DI sukurto turinio, skeptiškai žiūri į jo tikslumą. Todėl pasirinkome kitą kelią – sukurti įrankį muziejams, kuris padėtų atrinktą turinį greičiau suredaguoti ir įgarsinti, bet neperduotų kontrolės DI“, – aiškina jis.
Pasak A. Zinevičiaus, savitarnos įrankio idėja ir kilo iš ankstesnių audiogidų kūrimo projektų: dirbant su muziejais tapo aišku, kad vertingiausias turinys gimsta iš pačių gidų, edukatorių ir kuratorių sukauptų žinių, todėl technologijos užduotis turėtų būti ne jas pakeisti, o padėti greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis jas paversti lankytojui skirtu pasakojimu.
Žmogaus įsitraukimo vis dar reikia ir dėl pačių technologijų ribotumo. A. Zinevičius pripažįsta, kad pavardės, vietovardžiai ir kirčiavimas kol kas išlieka viena jautriausių lietuviško sintetinio balso vietų. Todėl sistemoje numatyta galimybė probleminiams žodžiams nurodyti kirčius, o visus prieš viešinimą parengtus garso įrašus privalo perklausyti ir patvirtinti žmogus.
Kuriant savitarnos įrankį siekta supaprastinti procesą ir muziejaus darbuotojui, ir lankytojams. Pastariesiems nereikia siųstis jokių specialių programėlių – audiogidą jie gali atsidaryti muziejaus suteikiamame įrenginyje, pavyzdžiui, telefone planšetėje.
Be jau minėtų muziejų, DI savitarnos įrankį jau pasitelkė ir Maironio lietuvių literatūros muziejus, Prezidento Antano Smetonos rezidencija bei Lietuvos etnografijos muziejus – vieni kūrė naujus turus, kiti įrankį naudojo jau turimam audiogido turiniui perkelti, atnaujinti ar papildyti nauja kalba.
Apie „Wisit.ai“
„Wisit.ai“ – lietuvių startuolis, kuriantis DI pagrįstus audiogidų sprendimus muziejams ir kultūros paveldo objektams. 2023 m. kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi Gedimino pilies bokšte pristatė pirmąjį Lietuvoje kartu su DI sukurtą audiogidą. Jame dirbtinis intelektas buvo pasitelktas ne tik įgarsinimui – DI sugeneruotais balsais prabilo kunigaikštis Gediminas ir kiti istoriniai veikėjai – bet ir kuriant scenarijų.
Dirbant su kitais projektais „Wisit.ai“ komandos patirtis ilgainiui išaugo į savitarnos platformą, padedančią muziejų darbuotojams kurti audiogidus. Platformoje į vientisą procesą sujungiami skirtingi DI sprendimai, skirti tekstui redaguoti, vertimams ir balso sintezei. Parenkamos naujausios, audioturų kūrimui geriausiai pritaikomos DI technologijos. Šiuo metu palaikoma daugiau kaip 50 kalbų.
Savitarnos įrankio kūrimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal „NextGenerationEU“ ir „Naujos kartos Lietuva“ programas. Testuojant platformą buvo vykdoma ir pilotinė programa su keliais Ukrainos muziejais – juose sukurti ir sėkmingai veikia audiogidai.
About the Author
