Pirmaisiais mėnesiais elektromobilio vairuotojui rūpi, kur pakeliui įkrauti automobilį. Vėliau – kaip už įkrovimą mokėti mažiau. Dar vėliau – kaip namų ir viešąjį įkrovimą sujungti į vieną sistemą. Elektromobilio naudojimo įpročiai keičiasi kartu su vairuotojo patirtimi, o patyrusiam vairuotojui nebereikia blaškytis tarp skirtingų langelių: Lietuvoje šie klausimai sprendžiami vienoje ekosistemoje.
Pirmiausia – kad stotelė visada būtų šalia
Elektromobilių vairuotojų sparčiai daugėja: „Regitros“ duomenimis, rugpjūčio 1 d. Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 30 tūkst. M1 ir N1 kategorijų grynųjų elektromobilių – beveik 25 proc. daugiau nei metų pradžioje, o vasarą šalies greitojo įkrovimo tinkle fiksuoti savaitiniai įkrovimo rekordai: palyginti su tuo pačiu metu pernai, įkrautos energijos kiekis išaugo daugiau nei dvigubai. Kaupiantis patirčiai, keičiasi ir klausimai.
Pirmiausia kiekvienam elektromobilistui rūpi įkrovimo stotelių žemėlapis. „Ignitis ON“ tinklą Baltijos šalyse šiandien sudaro 872 įkrovimo stotelės, iš kurių 686 – greitojo įkrovimo. Lietuvoje tinklas dengia 98 proc. šalies teritorijos, todėl iki artimiausios stotelės niekur nereikia važiuoti daugiau kaip 30 kilometrų.
Plečiasi ir visa šalies infrastruktūra: Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinės sistemos duomenimis, kovą Lietuvoje veikė daugiau nei 5,7 tūkst. įkrovimo prieigų, tad stotelių tinklas tankėja visoje šalyje. Praktinė to pasekmė paprasta – planuojant keliones klausimas „ar pasieksiu?“ kyla vis rečiau.
„Patogi elektromobilio naudojimo patirtis priklauso nuo to, kaip tarpusavyje dera įkrovimo tinklas, energijos sprendimai ir skaitmeniniai įrankiai. Todėl juos plėtojame kaip vieną ekosistemą, kad vairuotojui būtų paprasta planuoti kelionę, įkrauti automobilį ir atsiskaityti“, – sako pirmaujančio greitojo elektromobilių įkrovimo tinklo „Ignitis ON“ vadovas Eimantas Balta.
Vėliau rūpi laikas ir greitis
Sukaupus patirties, dėmesys persikelia į kelionės planavimą: kiek truks sustojimas ir ar jis sutaps su natūralia pertrauka. Atsakymas į šį klausimą – gegužę atidarytas naujos kartos įkrovimo parkas Vėjukuose, įsikūręs prie judriausios šalies automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, maždaug jos pusiaukelėje, netoli Raseinių.
Visos šešios parko stotelės skirtos itin sparčiam įkrovimui; jų galia siekia 400 kW, todėl bateriją galima įkrauti per itin trumpą laiką – faktinė įkrovimo sparta priklauso nuo paties automobilio galimybių. Vienu metu parke gali krautis iki 12 transporto priemonių. Parkas pritaikytas bet kokiam elektromobiliui, nesvarbu, ar jame naudojama 400 V, ar 800 V architektūra. Be to, tai pirmasis šalyje objektas, pritaikytas ir elektriniam sunkiajam transportui – erdvės užtenka sunkvežimiams, autobusams ar automobiliams su priekabomis.
Kol automobilis kraunasi, vairuotojai gali pailsėti: parke įrengta vaikų žaidimų aikštelė ir lauko treniruokliai, šalia veikia restoranas ir viešbutis. Teritorija apšviesta ir visą parą stebima vaizdo kameromis, o infrastruktūra pritaikyta ir žmonėms su negalia. Įkrovimo sustojimas taip nebeatrodo kaip „prarastas laikas“ ir tampa įprasta kelionės pertrauka.
Viena programėlė – trims šalims
Trečiasis patyrusio elektromobilisto klausimas – kaip nesiblaškyti tarp sistemų. Visos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikiančios tinklo stotelės matomos vienoje mobiliojoje programėlėje: joje realiuoju laiku matyti, ar tinkama jungtis laisva, čia pat galima paleisti ir sustabdyti įkrovimą bei atsiskaityti banko kortele arba per „Apple Pay“ ar „Google Pay“.
Kertant Baltijos šalių sienas nereikia jokių papildomų veiksmų: galioja tos pačios sąlygos ir taisyklės, veikia tas pats RFID raktas ir įprastas atsiskaitymo būdas, programėlės sąsaja pateikiama vairuotojo pasirinkta kalba, o pagalba telefonu visą parą teikiama vairuotojo gimtąja kalba, nepriklausomai nuo šalies. Neregistruotiems vartotojams užtenka nuskenuoti QR kodą ant įkroviklio arba atsiskaityti kortelių skaitytuve.
Dar žingsniu toliau eina automatinio įkrovimo funkcija „Autocharge“: prijungus CCS jungtį stotelė automobilį atpažįsta automatiškai, tad įkrovimo sesija prasideda be programėlės ir kortelių. Kelionę planuojantis vairuotojas taip pat gali trumpam rezervuoti itin greito įkrovimo jungtį – šios galimybės priklauso nuo stotelės ir automobilio suderinamumo. Verslo klientams visose trijose šalyse galioja ta pati paslaugų sutartis, o atsiskaityti galima įprastais būdais, taip pat naudojant virtualioje sąskaitoje sukauptas lėšas ar dovanų kuponų limitus.
Namų ir viešasis įkrovimas susijungia
Ketvirtasis etapas – kai namų stotelė, elektros planas ir viešasis tinklas pradeda veikti kaip viena sistema. Namų įkrovimui skirta programėlė „EnergySmart“, o viešajam – „Ignitis ON“. Jų paskyros susiejamos per „Ignitis bONus“ programą. Tam sutartyje reikia nurodyti viešojo įkrovimo paskyros el. pašto adresą. Tuomet programėlės keičiasi duomenimis, o vairuotojas gauna papildomos naudos.
Išmaniojo įkrovimo funkcija automatiškai parenka pigiausias valandas automobiliui namuose krauti – vairuotojui nebereikia sekti biržos kainų, o daugiau sutaupyti gali padėti su birža susietas elektros planas „Išmanus – 15“. Programos dalyviams už kiekvieną namuose įkrautą kilovatvalandę sukaupiama po 3 centus. Šios lėšos kas mėnesį pervedamos į viešojo įkrovimo paskyros balansą ir gali būti panaudotos įkrovimui kelyje.
Vidutiniškai važinėjančiam vairuotojui per metus taip gali susikaupti apie šimtas eurų, o reikalavimai paprasti: suderinama namų stotelė, elektromobilis ir aktyvi viešojo įkrovimo paskyra. Taip įkrovimas namuose iš dalies apmoka įkrovimą viešajame tinkle.
Gera ekosistema – beveik nematoma
„Geriausias įvertinimas mums – kai vairuotojas apie įkrovimą apskritai nebegalvoja: automobilis pasikrauna namuose pigiausiu metu, kelyje stotelė laukia ten, kur ir taip stojama pailsėti, o atsiskaitymas įvyksta vienu prisilietimu. Visa kita turi vykti sistemos viduje“, – ekosistemos logiką apibendrina E. Balta.
Anot jo, toliau keisis ir vairuotojų lūkesčiai dėl stotelių prieinamumo, įkrovimo greičio, atsiskaitymo bei namų ir viešojo įkrovimo derinimo – kaip ir pati ekosistema, kuri jau dabar dengia daugiau nei 90 proc. Baltijos šalių teritorijos ir plečiasi kartu su vairuotojų patirtimi. O gera ekosistema galiausiai tampa beveik nematoma: vairuotojas galvoja apie kelionę, o ne apie įkrovimo administravimą.
About the Author
