Vilma Burškytė, „VMG grupės“ tvarumo vadovė
2026 m. įsigalioję ES tvarumo atskaitomybės pakeitimai reikšmingai susiaurino įmonių, kurioms taikoma CSRD (angl.Corporate Sustainability Reporting Directive), ratą. Privaloma tvarumo atskaitomybė iš esmės orientuojama į didžiausias įmones – tas, kurios turi daugiau kaip 1 000 darbuotojų ir daugiau kaip 450 mln. eurų grynųjų metinių pajamų. Tai reiškia mažesnę administracinę naštą daliai verslo, tačiau nereiškia, kad tvarumo duomenų poreikis mažėja.
Įmonė gali nebeturėti prievolės rengti išsamios ataskaitos, tačiau jai vis tiek gali reikėti informacijos klientams, finansuotojams ar pagal kitus konkrečiai veiklai taikomus ES reikalavimus. Vienas iš artimiausių pavyzdžių – ES kovos su miškų naikinimu reglamentas (EUDR), kuris medienos sektoriui tampa ypač aktualus.
Nuo 2026 m. gruodžio 30 d. didelės ir vidutinės įmonės turės užtikrinti, kad į ES rinką tiekiami reglamento apimami produktai neturėtų su miškų naikinimu susijusios rizikos ir galėtų būti atsekama jų kilmė.
Tai gerai parodo, kad skirtingi ES reikalavimai niekur nedingsta kartu su CSRD. Įmonėms vis tiek reikia žinoti, iš kur gaunamos žaliavos, kiek energijos sunaudojama gamyboje, kur kyla tiekimo sutrikimų rizika ir kokie aplinkos ar socialiniai veiksniai gali paveikti veiklą.
Mažiau rodiklių, bet daugiau dėmesio verslui svarbiems duomenims
Reguliavimo pokytis gali būti proga įmonėms peržiūrėti, kokius tvarumo duomenis jos renka. Nebūtina matuoti šimtų rodiklių vien tam, kad kartą per metus juos būtų galima sudėti į ataskaitą. Daug svarbiau turėti patikimus duomenis, kurie padeda priimti sprendimus.
Gamybos įmonei tai gali būti energijos ir žaliavų vartojimas, atliekos, vanduo, darbuotojų sauga ar kritiniai tiekėjai. Medienos sektoriuje prie šių duomenų prisideda žaliavos kilmė ir tiekimo grandinės atsekamumas.
Svarbu ne tik rinkti šią informaciją, bet ir matyti jos poveikį verslui. Energijos suvartojimas yra susijęs su gaminio savikaina, atliekos – su prarasta žaliavos verte, o tiekimo grandinės sutrikimai gali reikšti prastovas ir neįvykdytus užsakymus. Žaliavos kilmės duomenys savo ruožtu gali tapti būtini norint patekti į tam tikras rinkas ar išlaikyti verslo partnerius.
Todėl įmonėms verta vertinti tvarumo duomenis kartu su finansiniais ir veiklos rodikliais. Pavyzdžiui, energijos vartojimo mažinimas gali būti vertinamas ne tik pagal sutaupytas emisijas, bet ir pagal sumažėjusias sąnaudas. Tiekėjų diversifikavimas – ne tik kaip tiekimo grandinės priemonė, bet ir kaip būdas sumažinti veiklos sutrikimo riziką.
Tvarumas vis labiau susijęs su konkurencingumu
ES politikoje šiuo metu daug daugiau dėmesio skiriama konkurencingumui, produktyvumui, energetiniam saugumui ir tiekimo grandinių atsparumui. Tai nekeičia tvarumo tikslų, tačiau keičia jų vertinimo kontekstą. Įmonėms vis svarbiau suprasti, kaip energijos vartojimas, žaliavų prieinamumas, reguliavimo pokyčiai ar tiekimo grandinių atsparumas gali paveikti jų veiklos rezultatus.
Todėl tvarumo sprendimai turėtų būti vertinami ir per verslo naudą. Efektyvesnis išteklių naudojimas gali mažinti sąnaudas, mažesnė priklausomybė nuo vieno tiekėjo – veiklos riziką, o iš anksto pasiruošta reguliavimo kaita – papildomas išlaidas ir sutrikimus.
Šiame kontekste svarbus ir CSRD pakeitimų įvestas vadinamasis „value chain cap“ – į direktyvos taikymo sritį patenkančios įmonės negalės reikalauti iš savo vertės grandinės partnerių, turinčių 1 000 ar mažiau darbuotojų, daugiau tvarumo informacijos, nei numatyta savanoriškame standarte. Tai turėtų sumažinti vadinamąjį reguliavimo „persidavimą“ mažesnėms įmonėms.
Kita vertus, verslo partnerių, bankų ar klientų poreikis gauti patikimą informaciją išlieka. Todėl įmonėms, kurioms CSRD nebetaikoma, gali būti naudinga turėti proporcingą tvarumo duomenų sistemą, o ne visiškai atsisakyti jų rinkimo. Europos Komisija šiuo metu taip pat stiprina savanoriško standarto taikymą įmonėms, kurios nepatenka į privalomos tvarumo direktyvos atskaitomybės sritį.
Mažesnė reguliavimo našta suteikia galimybę tvarumo valdymą padaryti paprastesnį ir labiau orientuotą į verslo poreikius. Įmonei nebūtina rinkti visų įmanomų duomenų. Tačiau verta žinoti tuos, kurie padeda suprasti sąnaudas, tiekimo grandinę, reguliavimo rizikas, veiklos tęstinumą ir konkurencingumą. Ataskaitų gali būti mažiau. Tačiau tai nėra priežastis žinoti mažiau apie savo verslą.
About the Author
