Lietuvoje sukurtas ir pagamintas lazerių technologijas šiandien naudoja 95 iš 100 geriausių pasaulio universitetų, o lietuviški lazeriai naudojami NASA, CERN ir kitose pasaulinio lygio institucijose. Ir tai – ne vienintelė Lietuvos mokslo ir aukštųjų technologijų pasaulinė žymė.
2018 m. Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys kartu su Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Doudna pelnė prestižinę tarptautinę Kavli premiją nanomokslų srityje už CRISPR-Cas9 – tikslaus DNR redagavimo įrankio, sukėlusio revoliuciją biologijoje, žemės ūkyje ir medicinoje, – sukūrimą. Tais pačiais metais Lietuva tapo CERN asocijuotąja nare, nors Lietuvos mokslininkai viename svarbiausių šios laboratorijos eksperimentų – CMS – dalyvavo jau nuo 2007 metų.
Lietuvoje kuriamos lazerių technologijos tapo ir tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų dalimi. Lietuvos bendrovių EKSPLA ir „Light Conversion“, bendradarbiaujant su ELI-ALPS mokslininkais, sukurta SYLOS lazerių sistema tapo vienu pagrindinių šio pasaulinio lygio ekstremalios šviesos tyrimų centro lazerių šaltinių.
Prieš 35 metus Lietuva buvo visai kitame taške. Atkūrusi nepriklausomybę ji jau turėjo stiprių mokslininkų ir mokslo mokyklų, tačiau dar tik kūrė savarankišką mokslo sistemą, mokėsi veikti tarptautinėje erdvėje ir turėjo iš naujo apsibrėžti, kokie yra Lietuvos mokslo tikslai bei kokių institucijų jiems pasiekti reikia.
Viena iš tuo metu sukurtų institucijų buvo Lietuvos mokslo taryba (LMT), šiemet mininti savo veiklos 35-metį.
Per šį laiką keitėsi ir jos vaidmuo Lietuvos mokslo sistemoje – greta patariamosios funkcijos atsirado konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas, plėtėsi ekspertinis vertinimas ir tarptautinė veikla. Šiuos pokyčius skirtingų laikotarpių LMT vadovai matė iš skirtingų perspektyvų.
Reikėjo daugiau galimybių mokslininkui
1991 m. pirmosios LMT narius visuotiniuose rinkimuose rinko patys mokslininkai – į balsavimo vietas įvairiuose Lietuvos miestuose atvyko apie tūkstantį jų. Taryba pirmiausia buvo kuriama kaip institucija, turėjusi padėti nepriklausomai Lietuvai apsibrėžti naujus mokslo tikslus ir patarti Seimui bei Vyriausybei.
Po daugiau kaip dešimtmečio vien patarti nebepakako. LMT 2003–2013 m. vadovavusio prof. habil. dr. Eugenijaus Butkaus laikotarpiu LMT įgijo svarbų konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo, ne tik patariamąjį mokslo politikos, vaidmenį.
„Išnagrinėjus Europos Sąjungos šalių patirtį vykusi LMT transformacija į mokslinius tyrimus konkurso būdu finansuojančią instituciją turėjo didelės įtakos mokslinių tyrimų plėtrai ir kokybei. Mokslininkai įgijo daugiau galimybių savarankiškai įgyvendinti mokslines idėjas, net jeigu jų institucijos viduje ne visada būdavo galima sulaukti palaikymo. Per 35 metų laikotarpį keitėsi LMT funkcijos, vaidmuo ir valdysena“, – sako prof. habil. dr. E. Butkus.
Šio pokyčio mastą jau galima buvo matyti 2010-aisiais: tais metais LMT finansavo 148 mokslininkų iniciatyva parengtus projektus, kuriems skirta 9 496,9 tūkst. litų.
Kartu įsitvirtino ir mokslininkų inicijuotų projektų principas – galimybė tyrėjui pačiam siūlyti mokslinį klausimą ir konkuruoti dėl jo finansavimo. Šį principą kaip vieną svarbių dabartinės Lietuvos mokslo sistemos stiprybių išskiria ir nuo 2026 m. gegužės laikinai LMT vadovaujantis prof. Juozas Augutis: „Tiek jauni, tiek patyrę tyrėjai gali siūlyti savo pačių inicijuotus projektus, kurių temos nėra iš anksto nustatomos „iš viršaus“.
Išmokome konkuruoti – ir kelti kartelę
Plėtojantis konkursiniam mokslinių tyrimų finansavimui, LMT administruojamų finansavimo priemonių ir konkursų spektras ilgainiui plėtėsi.
Prof. dr. Dainius Haroldas Pauža, LMT vadovavęs 2013–2018 m., konkursinį finansavimą lygina su sportu: tikros varžybos nėra lengvos, bet būtent konkurencija skatina siekti aukštesnio lygio. Tačiau kartu jis išskiria kitą LMT vaidmenį – fundamentinių tyrimų tęstinumą.
„Ilgą laiką LMT buvo vienas pagrindinių šaltinių, leidusių fundamentiniams mokslams vystytis. O stiprūs fundamentiniai tyrimai reiškia ir stipresnius universitetus. Be jų sunku užtikrinti kokybiškas ir prasmingas studijas. Taigi, vystantis fundamentiniams mokslams, augo ir bendra universitetų kokybė“, – sako prof. dr. D. H. Pauža.
Tuo labiau, kad moksle rezultato ir jo praktinio pritaikymo laikas ne visada sutampa. Kaip pabrėžia D. H. Pauža, kartais pirmiausia atsiranda žinojimas ir tik vėliau – galimybė jį panaudoti praktiškai.
Konkuruojant dėl finansavimo vis svarbesnis tapo klausimas, pagal kokią kartelę vertinti mokslines idėjas. Prof. habil. dr. Valdemaras Razumas, LMT vadovavęs 2018–2019 m., šį pokytį sieja su tarptautiniu ekspertiniu vertinimu.
„LMT veikla per šiuos 35 metus mūsų šalies mokslininkams, studentams išugdė ir tebeugdo gebėjimą konkuruoti ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Ypatingai reikšminga tai, kad vertinant projektus ar jų įgyvendinimo ataskaitas jau kuris laikas pasitelkiami ne tik Lietuvos, bet ir geriausi užsienio šalių ekspertai“, – sako prof. habil. dr. V. Razumas.
Prof. dr. Romas Baronas, LMT vadovavęs 2019–2022 m., šią raidą formuluoja dar plačiau.
„Manau, svarbiausia, ką LMT padėjo užauginti, – supratimas, kad stiprus mokslas remiasi nepriklausomu ekspertiniu vertinimu, atvira konkurencija ir aukštais kokybės standartais. Per 35 metus stiprėjo tarptautiškumas ir supratimas, kad mokslinių tyrimų kokybė bei poveikis yra svarbesni už vien kiekybinius rodiklius“, – sako prof. dr. R. Baronas.
Šiandien tokia ekspertizė apima gerokai daugiau nei pavienio projekto paraišką. 2025 m. LMT veikloje dalyvavo daugiau kaip 880 Lietuvos ir užsienio ekspertų.
O nacionalinė konkurencija vis dažniau tampa vienu iš etapų kelyje į tarptautinę. Fizikas prof. dr. Mantas Šimėnas, anksčiau vadovavęs LMT finansuotam mokslininkų grupių projektui, 2024 m. pelnė prestižinę 2,5 mln. eurų Europos mokslo tarybos (ERC) Starting Grant dotaciją. Jo komanda siekia kelis tūkstančius kartų padidinti elektronų paramagnetinio rezonanso (EPR) spektroskopijos jautrumą ir iki 5 tūkst. kartų sutrumpinti EPR eksperimentų laiką.
Dalyvavimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose šiandien vis dažniau tampa skirtingais to paties tyrėjo karjeros etapais.
Mokslas tapo ir valstybės pajėgumu
Per 35 metus keitėsi ne tik mokslininkai ir jų konkurencinė aplinka. Keitėsi valstybės santykis su mokslu.
„Prasidėjus COVID-19 pandemijai, per trumpą laiką buvo parengtas specialus kvietimas moksliniams tyrimams, skirtiems pandemijos iššūkiams spręsti, o prasidėjus karui Ukrainoje LMT inicijavo paramos priemones Ukrainos tyrėjams. Abu atvejai parodė, kad LMT geba greitai sutelkti mokslo potencialą, kai jo labiausiai reikia valstybei“, – teigia prof. dr. R. Baronas.
2020–2021 m. LMT finansavo 41 su COVID-19 pandemijos iššūkiais susijusį projektą, kuriems skirta beveik 4,9 mln. eurų. 2022 m. 71 iš Ukrainos atvykusiam tyrėjui įdarbinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose skirta 835 tūkst. eurų.
Tačiau valstybės santykis su mokslu nėra vien gebėjimas mobilizuotis krizėje. Dr. Gintaras Valinčius, LMT vadovavęs 2023–2026 m., mokslo finansavimo logiką perkelia į ilgalaikės investicijos perspektyvą.
„Šiuo požiūriu LMT veikia kaip investicinė institucija. Organizuodama konkursus, vertindama mokslo ekosistemą, analizuodama mokslo ir technologijų raidos tendencijas, ji gali nukreipti lėšas ten, kur galima tikėtis didžiausios grąžos. Manau, kad tai yra viena pagrindinių ir tikriausiai svarbiausių LMT misijų“, – sako dr. G. Valinčius.
Dr. G. Valinčiaus vertinimu, tokių investicijų poveikis pačiam mokslui gali atsiskleisti per 5–10 metų, o ekonominis ir socialinis poveikis – per 10–15 metų.
Žvelgiant į 35 metų laikotarpį, šiandien matomi Lietuvos mokslo tarptautiniai rezultatai atsiranda platesniame kontekste – kartu su per dešimtmečius formuotomis tyrimų kryptimis, kompetencijomis ir mokslo finansavimo sistema.
Augo mokslas – augo LMT
Didėjant Lietuvos mokslo ambicijoms plėtėsi ir LMT darbo mastas. 2025 m. konkursiniam MTEP finansavimui LMT panaudojo 61,2 mln. eurų ir finansavo 2 224 MTEP projektus. Tačiau didėjant finansavimo ir veiklos apimtims svarbi tampa ir institucijoje sutelkta kompetencija.
Pasak G. Valinčiaus, kokybiškam LMT darbui svarbiausia išsaugoti aukštos kvalifikacijos, patyrusius ir platų akiratį turinčius žmones, gebančius užtikrinti ne tik sklandų finansavimo administravimą, bet ir analitines bei ateities įžvalgų funkcijas. Ne mažiau svarbus ir spartus dirbtinio intelekto technologijų integravimas į visas LMT veiklos sritis – nuo strateginių įžvalgų iki projektų administravimo ir jų socialinio bei ekonominio poveikio stebėsenos.
Per 35 metus keitėsi ir Lietuvos tyrėjų veiklos aplinka bei galimybės dalyvauti tarptautiniame moksle.
Prof. J. Augutis primena, kad nepriklausomybės pradžioje Lietuva jau turėjo stiprių įvairių sričių mokslininkų, tačiau dar trūko kompetencijų dalyvauti tarptautiniuose projektuose, rengti paraiškas ir dirbti didelėse tarptautinėse komandose. „Viso to reikėjo išmokti kuo greičiau ir kuo geriau“, – sako jis.
Po 35 metų jis mato jau kitą Lietuvos mokslo bendruomenę: „Šiandien jau yra išaugusi nauja mokslininkų ir tyrėjų karta, galinti drąsiai veikti kaip Europos mokslo erdvės dalis, dalyvauti tarptautinėse programose tiek kaip partneriai, tiek kaip projektų lyderiai. Tai padėjo Lietuvos mokslininkams išeiti ne tik į Europą, bet ir į platesnį pasaulį.“
Būtent laikotarpis tarp 1991-ųjų ir šiandienos geriausiai parodo per 35 metus įvykusį pokytį.
Lietuvos mokslas šiandien veikia gerokai platesnėje tarptautinėje erdvėje: Lietuvoje sukurtos technologijos naudojamos pasaulio universitetuose ir didžiuosiuose mokslo centruose, šalies mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir tyrimų infrastruktūrose, o nauja tyrėjų karta, prof. J. Augučio teigimu, gali veikti Europos mokslo erdvėje tiek kaip partneriai, tiek kaip projektų lyderiai.
Per 35 metus kartu su Lietuvos mokslu keitėsi ir jo institucinė aplinka. LMT vaidmuo joje plėtėsi nuo patariamosios Seimo ir Vyriausybės institucijos iki organizacijos, vykdančios konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą, ekspertinį vertinimą bei analitinę ir patariamąją veiklą.
LMT 35-metis žymi ne tik nueitą kelią, bet ir momentą, kai tenka iš naujo klausti, kokio mokslo ir kokios mokslo politikos reikės Lietuvai rytoj. Keičiantis technologijoms, saugumo aplinkai ir valstybės sprendimų logikai, vis svarbesnis tampa gebėjimas ne tik finansuoti geras idėjas, bet ir atpažinti tas, kurios gali keisti šalies ateitį. Per 35 metus LMT keitėsi kartu su Lietuvos mokslu – ateityje jos vertė vis labiau priklausys nuo gebėjimo matyti toliau už šiandienos poreikius ir padėti idėjoms tapti sprendimais, kurių dar tik pradėsime reikėti.
Kalbino Ernesta Šneideraitytė, LMT
