Artėjant rugsėjo 1-ajai, ne visi jaunuoliai skaičiuoja dienas iki susitikimo su klasės draugais. Vieniems nauji mokslo metai reiškia malonų sugrįžimą, kitiems – nerimą dėl pamokų, santykių klasėje ar aplinkos, kurioje vėl gali tekti susidurti su patyčiomis.
Jaunimo mokymų „Stiprūs įvairovėje“ dalyviai apie šiuos jausmus kalbėjo atvirai, o išvykdami jau planavo, kaip prasidėjus mokslo metams palaikys vieni kitus.Iš jaunuolių pokalbių ir savaitę kartu praleisto laiko išryškėjo penki dalykai, kurie gali praversti ne tik pirmosiomis rugsėjo savaitėmis, bet ir visus mokslo metus.
1. Žinok, kam gali parašyti
Sugrįžimas į mokyklą ne visiems kelia vienodas emocijas. Mokymuose dalyvavo jaunuolių, kurie atvirai kalbėjo apie nerimą grįžti į įprastą aplinką. Kai kuriems tai reiškė ir sugrįžimą ten, kur anksčiau teko patirti patyčias, atstūmimą ar vienišumo jausmą.
Per savaitę tarp nepažįstamų žmonių jie patyrė, kad savijautą gali pakeisti net vienas žmogus, kuriam galima parašyti ar pasakyti – šiandien man sunku. Todėl dalyvių bendravimas nesibaigė išvykus namo, dalis jų nusprendė palaikyti ryšį ir prasidėjus mokslo metams.
Nebūtina turėti didelio draugų rato. Kartais daug svarbiau žinoti, kas yra tas vienas ar keli žmonės, su kuriais gali pasikalbėti po sunkios dienos, paprašyti pagalbos ar tiesiog pasidalyti tuo, kas neramina.
2. Mokykitės kartu
Dar nesibaigus vasarai kai kurie mokymų dalyviai pradėjo planuoti, kaip vieni kitiems padės mokytis. Jaunuoliai kūrė bendras pokalbių grupes ir tarėsi nuotoliu kartu mokytis chemijos, matematikos, aiškintis sudėtingesnes temas ar spręsti namų darbus.
Tokia pagalba nereiškia, kad vienas turi atlikti užduotį už kitą. Kartais pakanka palyginti sprendimo būdus, paaiškinti nesuprastą formulę ar kartu pasiruošti kontroliniam darbui. Ne mažiau svarbus ir žinojimas, kad užstrigus yra žmogus, kurio galima paklausti.
Naujais mokslo metais verta nelaukti pirmojo blogo pažymio. Jei vienam geriau sekasi matematika, kitam – anglų kalba, o trečias moka aiškiai susisteminti istorijos medžiagą, galima mokytis vieniems iš kitų. Tuomet mokymasis tampa ne varžybomis, o bendru darbu.
3. Netylėk apie patyčias
Kai kuriems „Stiprūs įvairovėje“ dalyviams artėjantis rugsėjis kėlė visai ne džiaugsmą. Neramino ne kontroliniai darbai ar ankstyvi rytai, o mintis, kad teks grįžti į aplinką, kurioje jau yra patyrę patyčias ar atstūmimą.
Per mokymus daug dėmesio skiriama gebėjimui išklausyti kitą, priimti skirtingus žmones ir paprašyti pagalbos. Tai svarbu ir mokykloje. Jei situacija žeidžia ar kartojasi, jos nereikia tiesiog iškentėti. Apie tai verta pasakyti žmogui, kuriuo pasitikima – draugui, mokytojui, klasės vadovui, mokyklos specialistui ar šeimos nariui.
Svarbus vaidmuo tenka ir tiems, kurie patys patyčių nepatiria, bet jas mato. Palaikyti nebūtinai reiškia stoti į konfliktą. Kartais svarbiausia prieiti prie žmogaus, kuris liko vienas, paklausti, kaip jis jaučiasi, ar padėti jam kreiptis pagalbos. Vien tai, kad kažkas pastebėjo ir neliko abejingas, gali būti labai reikšminga.
4. Sustok ir patikrink
Į mokyklą jaunuoliai parsiveža ne tik bendravimo patirtį. Viena „Stiprūs įvairovėje“ mokymų temų – medijų raštingumas. Dalyviai mokėsi atpažinti dezinformaciją, vertinti informacijos šaltinius ir kalbėjosi apie internete pasitaikančius sukčiavimo būdus.
Viena svarbiausių taisyklių – neleisti skubai nuspręsti už tave. Jei žinutė kelia stiprią emociją, ragina nedelsiant persiųsti informaciją, paspausti nuorodą ar pervesti pinigų, pirmiausia verta sustoti. Kas yra informacijos šaltinis? Ar tą patį skelbia ir kiti patikimi šaltiniai? Ar žinutėje nebandoma išgąsdinti ir priversti veikti čia pat?
Tas pats galioja ir tada, kai žinutę tariamai siunčia pažįstamas žmogus. Jei iš neįprasto numerio ar paskyros „artimasis“ prašo skubiai pervesti pinigų ar pateikti asmens duomenis, saugiau pirmiausia su juo susisiekti kitu, įprastu būdu ir patikrinti, ar žinutę iš tiesų siuntė jis.
5. Pasidalyk tuo, ką jau žinai
Dalis mokymų dalyvių išvykdami kalbėjo ne tik apie tai, ką patys pritaikys mokykloje. Jie svarstė, kaip naujomis žiniomis galėtų pasidalyti su klasės draugais – pavyzdžiui, papasakoti apie dezinformacijos atpažinimą, internetines apgavystes ar kitus per mokymus aptartus klausimus.
Tam nebūtina rengti pristatymo visai klasei. Kartais užtenka per pokalbį parodyti naudingą informacijos tikrinimo būdą, pasidalyti pavyzdžiu ar paaiškinti draugui tai, ką pats neseniai sužinojai.
Taip per vieną vasaros savaitę įgytos žinios nelieka tik mokymų programoje. Jos persikelia į klases, draugų pokalbius, bendras namų darbų grupes ir kasdienes situacijas, kuriose tenka nuspręsti, kuo tikėti, kaip elgtis ir kada verta paprašyti pagalbos.
Rugsėjį į mokyklą grįžtama ne tik su naujais sąsiuviniais ir tvarkaraščiais. Kartu grįžta santykiai, nerimas, klausimai ir situacijos, kurioms atsakymų vadovėliuose nėra. „Stiprūs įvairovėje“ dalyvių vasaros patirtys primena, kad vieni svarbiausių įgūdžių mokykloje prasideda nuo paprastų dalykų – gebėjimo paprašyti pagalbos, pastebėti kitą, dalytis tuo, ką žinai, ir nepalikti žmogaus vieno tada, kai jam sunku.
„Stiprūs įvairovėje“ mokymus organizuoja VšĮ „Jaunimo asmeninio tobulėjimo centras“ (kitaip – „Socialinis sufleris“) kartu su partneriais: Jaunimo reikalų agentūra, Švietimo mainų paramos fondu, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kariuomene.
About the Author
