Nugaros, kaklo ir kitų kūno sričių skausmai vargina įvairaus amžiaus žmones – Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad ši problema vis dažniau paliečia ir paauglius bei jaunus suaugusiuosius. Skausmas gali signalizuoti apie gilesnius organizmo sutrikimus, todėl svarbu ne tik jį malšinti, bet ir nustatyti jo priežastį. Vienas iš tokių metodų – osteopatija. „Hila“ gydytoja osteopatė Paula Kazlauskienė sako, kad osteopatijoje dėmesys skiriamas viso kūno būklei, judėjimo biomechanikai ir galimoms negalavimų priežastims nustatyti.
„Osteopatinio gydymo metu rankomis dirbama su minkštaisiais audiniais, kaulais, sąnariais, nervų sistema ir vidaus organais. Kadangi skausmo vieta ne visada sutampa su jo priežastimi, vertinami kūno judesiai, audinių įtampa, sąnarių paslankumas ir tarpusavyje susijusių struktūrų veikla. Tai padeda nustatyti negalavimo priežastį, koreguoti sutrikusią biomechaniką ir padėti organizmui grįžti į kuo natūralesnę pusiausvyrą“, – sako gydytoja.
Gydymas taikomas ne tik skausmo atvejais
Dažniausiai pacientai kreipiasi dėl nugaros, kaklo, pečių juostos ar sąnarių skausmų, tačiau osteopatinis gydymas gali būti taikomas ir kitais atvejais – pastebėjus vaikų laikysenos ar eisenos pokyčius, kūdikių raumenų tonuso netolygumą, varginant galvos skausmams, svaigimui, miego sutrikimams ar padidėjusiam dirglumui. Metodai ir jų intensyvumas parenkami individualiai, atsižvelgiant į žmogaus amžių, būklę, galimą naudą ir riziką.
„Pacientai kreipiasi ir dėl funkcinių virškinimo ar kvėpavimo sistemos sutrikimų, pavyzdžiui, refliukso, pilvo pūtimo ar pasikartojančių virškinimo problemų. Kiekvienu atveju pirmiausia vertinama bendra žmogaus būklė ir sprendžiama, ar osteopatinis gydymas jam tinkamas“, – pasakoja „Hila“ gydytoja.
Konsultacija gali būti naudinga ir nejaučiant ryškių simptomų. Didesnę kūno įtampą gali lemti ilgalaikis stresas, nuovargis, sėdimas ar monotoniškas darbas, reguliarus intensyvus sportas. Gydytoja pažymi, kad osteopatinio vertinimo metu galima pastebėti judesių ribotumą, audinių įtampą ar kitus funkcinius pokyčius, kol jie dar nesukelia nuolatinio skausmo.
P. Kazlauskienė pažymi, kad osteopatinis gydymas netaikomas esant ūmios, gyvybei pavojingos ligos požymiams. Skubi medicinos pagalba reikalinga įtarus insultą, infarktą, ūmų neurologinį sutrikimą ar lūžį. Procedūros taip pat nerekomenduojamos sergant ūmia užkrečiamąja infekcija ar aktyvia onkologine liga.
Reabilitacijos metu koreguojami ir kompensaciniai judesiai
Po traumos ar ortopedinės operacijos žmogus kurį laiką stengiasi saugoti pažeistą vietą. Dėl to gali pakisti eisena, laikysena ar įprasti judesiai, o didesnis krūvis tenka sveikoms kūno dalims. Tokie kompensaciniai mechanizmai ūmiu laikotarpiu padeda sumažinti dirginimą, tačiau užsitęsę gali tapti naujų nusiskundimų priežastimi.
„Osteopatinis gydymas gali padėti gerinti kraujotaką, audinių elastingumą ir mobilumą, mažinti ne tik skausmą, bet ir patinimą. Taip pat dirbama su po operacijų ar traumų susidariusiais randais, sąaugomis ir judesių kompensacijomis, kurios keičia kūno biomechaniką“, – aiškina P. Kazlauskienė.
Reabilitacijos planas priklauso nuo traumos pobūdžio, atliktos operacijos, gijimo etapo ir gydytojų rekomendacijų. „Hila“ reabilitacijos ir sporto medicinos centre osteopatijos paslaugos derinamos su kineziterapija ir kitomis reabilitacijos priemonėmis, siekiant atkurti judesių laisvumą, sumažinti audinių perkrovą ir padėti pacientui palaipsniui grįžti prie įprastos veiklos.
Po procedūros kūnui gali reikėti laiko prisitaikyti
Po osteopatinio gydymo pacientai dažniausiai jaučia didesnį kūno atsipalaidavimą, laisvesnius judesius ir sumažėjusį skausmą. Gali pagerėti laikysena, kvėpavimo laisvumas ir miego kokybė. Poveikis priklauso nuo sutrikimo pobūdžio, jo trukmės ir individualios organizmo reakcijos.
„Kai sutrikimai yra lėtiniai ar ilgai užsitęsę, po procedūros gali laikinai atsirasti raumenų maudimas, sustingimas, nuovargis ar lokalus diskomfortas. Pojūčiai gali priminti savijautą po intensyvesnės fizinės treniruotės. Tokios reakcijos paprastai būna lengvos ir praeina savaime, dažniausiai per parą, rečiau gali trukti iki 72 valandų“, – sako gydytoja.
Osteopatija dera su šiuolaikinės medicinos gydymu ir gali būti įtraukiama į kompleksinį sveikatos būklės gerinimo planą. Atsižvelgiant į paciento poreikius, ji derinama su medikamentiniu gydymu, intervencijomis ar fiziniais pratimais.
About the Author
