Vaikai, kurių bendravimo ir emocijų valdymo gebėjimai buvo žemesni, per metus Vilniaus darželiuose trukusios socialinės ir emocinės programos „Think Equal“ taikymo laikotarpį padarė keturis kartus didesnę pažangą, kas leido reikšmingai sumažinti vaikų gebėjimų atskirtį. Programos poveiko tyrimas patvirtino – nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas gali kurti realią, o ne formalią įtrauktį ugdymo įstaigose.
2025–2026 m. 93 Vilniaus miesto vaikų darželiuose taikytos tarptautinės programos “Think Equal” poveikio vertinimas patvirtino, kad nuoseklus emocijų reguliavimo, empatijos ir bendradarbiavimo ugdymas gali būti ypač naudingas vaikams, kurie susiduria su didesniais iššūkiais valdyti emocijas, išbūti bendroje veikloje, spręsti konfliktus ar draugauti.
„Ankstyvasis amžius yra tinkamiausias metas ugdyti vaiko socialinius ir emocinius gebėjimus bei vertybes, nes tuomet vaiko protas yra itin atviras ir lankstus. Patyčių ar bejėgiškumo yra išmokstama, todėl mūsų, suaugusių, pareiga kuo anksčiau pradėti mokyti vaikus konstruktyvaus ir juos bei kitus įgalinančio veikimo.” – sako Ernesta Skeberė, programos „Think Equal” koordinatorė Lietuvoje.
Praktinė pagalba mokytojams
2026 m. Valstybės kontrolės auditas „Švietimo pagalba mokyklose“ parodė, kad 94 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ar bendrosiose klasėse, tačiau 56 proc. jų negauna visos rekomenduotos švietimo pagalbos, o 5 proc. negauna jokios. Problema yra ne vien specialistų skaičius. Mokykloms ir darželiams reikia ne tik įtraukties idėjos, bet ir konkrečių, kasdien pritaikomų metodų ir priemonių.
Atlikto poveikio tyrimo išvadomis, “Think Equal” – tai Nacionalinės Švietimo Agentūros patvirtinta prevencinė programa, kuri tikslingai ir nuosekliai padeda įtrauktį paversti kasdiene vaiko patirtimi, o ne tik formaliu buvimu bendroje grupėje. Programa vienu metu veikia dviem kryptimis: stiprina patį vaiką, kuriam sunkiau įsitraukti, ir kuria palankesnę visos grupės socialinę aplinką.
Apklausoje dalyvavusios mokytojos 88,5 proc. nurodė, kad programa visiškai atitiko jų lūkesčius (suteikė nuoseklią pamokų struktūrą, padedančią kalbėti apie jausmus, modeliuoti nusiraminimo ir konfliktų sprendimo būdus, ugdyti empatiją), o 92,3 proc. norėtų ją įgyvendinti ir kitais metais. Visi respondentai teigė, kad jų mokymo įgūdžiai pagerėjo, gavo aiškesnę struktūrą darbui su sudėtingomis situacijomis.
Saugesnė aplinka: daugiau empatijos ir bendradarbiavimo grupėje
Tyrimo metu dalį vaikų mokytojai stebėjo visus metus, kad galėtų įvertinti aiškų pokytį, nulemtą progamos. Stebėsena, parodė, kad per metus ryškiausiai mažėjo agresija ir veiklos trikdymas (+37,5 balo), didėjo atvirumas pasaulio įvairovei (+33,3), stiprėjo empatija ir bendradarbiavimas (+26,6), draugiškumas (+23,5), emocinė savireguliacija, pagarba ir pagalbos ieškojimas (+17,5).
Kokybinė vaikų atsakymų (programos pradžioje ir pabaigoje) analizė parodė, kad pokytis vyko ne tik žinių lygmeniu. Programos pabaigoje vaikai tiksliau įvardijo emocijas ir jų priežastis, dažniau žinojo, ką gali padaryti patys, ir siūlė konkrečius pagalbos kitam veiksmus. Jų kalboje dažnėjo žodžiai „pasakau“, „paaiškinu“, „pakviečiu“, „padedu“.
Mokytojų teigimu, programos metodai persikėlė ir į kasdienybę: vaikai konfliktuose primindavo vieni kitiems istorijų veikėjų sprendimus, kvėpavimo ir nusiraminimo būdus naudojo žaisdami lauke, o pamatę liūdintį ar vienišą draugą kvietė jį prisijungti. 85 proc. mokytojų pastebėjo, kad vaikai programoje išmoktas strategijas taiko kitose srityse, 89 proc. matė poveikį kitoms veikloms, 85 proc. – už grupės ribų.
„Pastebiu, kaip stipriai keičiasi vaikų elgesys: jie pradeda mokyti vieni kitus. Net ir tie ugdytiniai, kurie anksčiau dažniau tylėdavo, dabar kalba tiek, kad kartais sunku sustabdyti ir pritrūksta laiko pasidalinimams. Programa įtraukia ne tik vaikus, bet ir jų šeimas. Programa neapsiriboja tik klase, ji išeina į namus, suburia bendruomenę ir moko mus visus bendrauti ‘iš širdies į širdį’, tyrime pažymėjo Vilniaus Santariškių lopšelio-darželio mokytoja Daina Dobrovolskienė.
Programos diegimas Lietuvoje
2025–2026 m. pagal “Think Equal” programą mokėsi apie tris tūkstančius darželinukų. Programa jau yra taikoma daugiau nei devyniasdešimtyje Vilniaus miesto darželių, visuose Ukmergės savivaldybės darželiuose, taip pat Alytaus, Anykščių, Druskininkų, Ignalinos, Kauno rajono, Lazdijų ir Varėnos savivaldybėse.
Pedagogai, diegiantys programą išklauso mokymus, gauna 90 pamokų planus visiems metams, 24 iliustruotas istorijų knygeles, internetinę mokymų medžiaga, konsultacijas ir galimybę dalytis praktika su kolegomis.
„Think Equal“ programos turinys apima 25 kompetencijas, tarp jų emocinį raštingumą, savireguliaciją, empatiją, kritinį mąstymą, konfliktų sprendimą, lygybę, įvairovę ir atsakomybę už aplinką. Programą Lietuvoje įgyvendina socialinių pokyčių inkubatorius VšĮ „Domus solis“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, ugdymo įstaigos privalo užtikrinti, kad kiekvienas mokinys nuolat dalyvautų bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje bei smurto ir patyčių prevencijai skirtoje programoje, kuri atitinka oficialius švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kokybės kriterijus ir yra patvirtinta Nacionalinės švietimo agentūros.
About the Author
