Artėjant rugsėjui pradinių klasių mokinius auginančioms šeimoms tenka spręsti, ar jų pradinukas jau gali savarankiškai keliauti į mokyklą ir popamokines veiklas. Kad šis sprendimas šeimoje nėra paprastas, atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta apklausa – esant būtinybei pradinuką vieną į mokyklą leistų 52 proc. gyventojų, tačiau tik 16 proc. savo sprendimu jaustųsi užtikrinti.
Būdami savarankiški eismo dalyviai, ne visi vaikai jaučiasi saugūs. Remiantis Transporto kompetencijų agentūros (TKA) pernai atlikto tyrimo rezultatais, kas ketvirtas 1–4 klasių mokinys (24 proc.) nurodo būdamas gatvėje vienas nesijaučiantis saugiai.
TKA duomenimis, 2022–2025 metų laikotarpiu 100 metrų spinduliu aplink bendrojo ugdymo mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas įvyko 201 eismo įvykis, kurių metu buvo sužaloti 182 vaikai.
Tarp dažniausiai nustatomų eismo saugos problemų agentūra išskiria didesnį nei 30 km/val. automobilių greitį, nesaugias ar trūkstamas pėsčiųjų perėjas, chaotišką parkavimą bei nepakankamai aiškiai atpažįstamas mokyklų zonas.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad pasirengimą savarankiškai kelionei parodo ne vien vaiko amžius ar išmoktos taisyklės – dar iki mokslo metų pradžios verta kartu išbandyti realų maršrutą ir įvertinti, kaip vaikas priima sprendimus jam naujose ir netikėtose situacijose.
Išmokti taisykles ir jas pritaikyti – skirtingi dalykai
Gydytojos bei kognityvinės ir elgesio terapijos konsultantės Linos Besigirskaitės teigimu, vien pasikartoti saugaus elgesio eisme taisykles prieš rugsėjį nepakanka.
„Teorija ir reali situacija yra du skirtingi dalykai. Vaikas gali žinoti, kad reikia būti atsargiam ir prieš pereinant gatvę apsidairyti, bet kai aplink daug automobilių, žmonių ir triukšmo, reikia dar ir gebėti tą taisyklę pritaikyti realiu laiku. Todėl einant kartu su mažamečiu verta ne tik rodyti, kur saugu eiti, bet ir teirautis, ką jis pats darytų konkrečioje vietoje – taip pamatysime, ar vaikas tik teoriškai žino taisykles ar jau geba pats orientuotis situacijoje“, – sako L. Besigirskaitė.
Anot jos, vaikams daugiausia sumaišties kelia neaiškios situacijos: viena transporto priemonė prie perėjos jau sustojo, tačiau kita vis dar artėdama juda, prie mokyklos vieni automobiliai parkuojasi, kiti išvažiuoja, kai kurie suaugusieji nepaisydami taisyklių ir kerta gatvę neleistinoje vietoje. Sumaišties gali kelti ir kitų vaikų elgesys.
„Jei draugai bėga per gatvę, labai natūralu jungtis bėgti kartu. Tad neužtenka vien išmokyti taisyklių – reikia pratintis pačiam įvertinti, ar konkrečioje situacijoje saugu. Net jei kiti elgiasi vienaip, tai dar nereiškia, kad reikia sekti iš paskos“, – pažymi specialistė.
Pasirengimą atskleidžia ne amžius, o vaiko sprendimai
L. Besigirskaitė pastebi, kad viena dažniausių klaidų mokant vaiką keliauti savarankiškai – visus sprendimus priimti už jį. Kai suaugęs nuolat sako „dabar sustok“, „žiūrėk“, „gali eiti“, vaikas gali atlikti visus veiksmus teisingai, tačiau tai neparodo, kaip jis pasielgtų būdamas vienas.
„Galima situaciją apversti ir paprašyti, kad vaikas į mokyklą nuvestų tėvus. Tegul jis pasako, kur reikia sustoti, kada galima eiti, į ką būtina atkreipti dėmesį. Tada labai aiškiai matyti jo priimami sprendimai ir pasiruošimo lygis. Lygiai taip pat nereikėtų pasirengimo vertinti vien pagal amžių – vienas aštuonmetis puikiai orientuosis gatvės aplinkoje, o kitas tokio pat amžiaus gali būti labiau išsiblaškęs ar impulsyvus“, – aiškina ji.
Apie vaiko pasirengimą daug gali pasakyti ir jo savijauta. Jei jis pradeda vis dažniau prašyti būti palydimas, nenori eiti vienas, prieš išėjimą ilgai delsia ar tampa irzlesnis, tai gali rodyti, kad tam tikra kelio dalis jam kelia nerimą. Įtampa kartais gali pasireikšti ir fiziškai, pavyzdžiui, pilvo ar galvos skausmais.
„Galima labai paprastai paklausti: kiek saugus tau atrodo kelias į mokyklą, vertinant skalėje nuo nulio iki dešimties. O tada – kas padėtų jaustis vienu balu saugiau? Vaikui kartais daug lengviau atsakyti į tokį konkretų klausimą, nei pačiam įvardyti emociją, kad jis bijo ar dėl kažko nerimauja“, – sako L. Besigirskaitė.
Išbandyti kelią į mokyklą – dar iki mokslų pradžios
Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorėatkreipia dėmesį, kad prieš išleidžiant vaiką vieną verta įvertinti ir patį kelią. Tas pats maršrutas ramią vasaros popietę ir darbo dienos rytą gali gerokai skirtis dėl intensyvesnio eismo, automobilių prie mokyklos ir prastesnio matomumo.
„Dar rugpjūtį verta kelis kartus nueiti būsimą mokyklos maršrutą kartu su vaiku, ir bent kartą – panašiu metu, kada jis iš tiesų keliaus į pamokas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kur teks kirsti gatvę, ar matomumo neužstoja stovintys automobiliai, kur susidaro intensyvesni eismo srautai. Ruošiantis mokslo metams būtina skirti daugiau dėmesio vaikų kasdieniams įpročiams kelyje“, – pabrėžia A. Kazlauskienė.
Ji priduria, kad su vaiku verta aptarti ir tai, ką daryti, jei įprastas kasdienis maršrutas pasikeistų: „Net ir kasdien einant tuo pačiu keliu gali atsirasti netikėtumų – prasidėti kelio darbai, neveikti šviesoforas ar matomumą užstoti automobiliai. Jei tokiems atvejams pasiruošiama iš anksto, vaikui lengviau suprasti, kaip elgtis tokioje situacijoje. O jei dėl savo veiksmų jis būtų neužtikrintas, galima sutarti, kad jis sustotų ir susisiektų su tėvais“.
Jei viso maršruto vaikas dar nėra pasirengęs įveikti vienas, ekspertė pataria neskubėti iš karto palikti jo vieno. Po kelių kelionių kartu galima leisti jam eiti priekyje ir pačiam priimti sprendimus, suaugusiajam tik stebint, o vėliau – savarankiškai nueiti dalį kelio.
„Tai panašu į mokymąsi važiuoti dviračiu: iš pradžių dar šiek tiek prilaikome, o įgūdžiams gerėjant paleidžiame vieną. Pamažu perduodant vis daugiau atsakomybės galima pamatyti, kuriose situacijose vaikas jau jaučiasi užtikrintai, o kada dar trūksta įgūdžių“, – komentuoja A. Kazlauskienė.
„Lietuvos draudimas“ jau 27 metus vykdo socialinės atsakomybės iniciatyvą „Apsaugok mane“, skirtą vaikų saugumui keliuose didinti. Jos metu kiekvieną rugsėjį visi šalies moksleiviai automatiškai apdraudžiami nuo nelaimingų atsitikimų gatvėse ir keliuose iki 5 tūkst. eurų draudimo suma. Bendrovės darbuotojai taip pat savanoriškai veda saugaus eismo pamokas pradinių klasių moksleiviams įvairiose Lietuvos mokyklose.
Daugiau informacijos apie akciją „Apsaugok mane“ ir pradinių klasių registracija į saugaus eismo pamokas: https://www.ld.lt/apsaugok-mane.
About the Author
