Atostogų nuotraukoje matomas pastatas, gatvės ženklas ar net restorano interjeras sukčiams gali padėti nustatyti, kur keliavote. Šią informaciją papildę anksčiau išviliotais asmeniniais duomenimis, jie pasiruošia įtikinamam skambučiui ar žinutei, kurioje prisistato banko, viešbučio arba kelionių bendrovės atstovais. Kaip atpažinti tokią apgaulę, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Sukčių skambučiai retai būna visiškai atsitiktiniai. Prieš susisiekdami su pasirinkta auka, nusikaltėliai gali rinkti informaciją iš socialinių tinklų, viešų duomenų bazių, anksčiau įvykusių duomenų nutekėjimų ar apgaulingų interneto svetainių.
„Sukčiai pirmiausia gali atsiųsti iš pažiūros nekaltą žinutę, pakviesti dalyvauti konkurse, užpildyti apklausą ar atnaujinti siuntos pristatymo informaciją. Taip išviliojamas vardas, telefono numeris, el. pašto adresas ar kiti duomenys. Vėliau žmogui paskambina jau kitas asmuo, kuris žino pakankamai detalių, kad skambėtų kaip tikras banko ar kitos įstaigos darbuotojas“, – sako M. Kutkaitis.
Pasak eksperto, žinomas vardas, neseniai aplankyta šalis ar naudojamo banko pavadinimas savaime neįrodo, kad skambinantis asmuo yra tas, kuo prisistato. Šias detales sukčiai gali būti surinkę iš kelių skirtingų šaltinių ir sujungę į vieną įtikinamą istoriją.
Kai atostogų kadras tampa užuomina
Naujas sukčių įrankis – dirbtinis intelektas, galintis analizuoti viešai paskelbtas nuotraukas. Jam nebūtinai reikia nuotraukoje pažymėtos vietos: miestą ar šalį gali išduoti architektūra, iškabos, gatvių ženklinimas, kraštovaizdis, transportas, parduotuvių vitrinos ar maisto prekystaliai.
Daugiau nei 21 tūkst. kelionių nuotraukų išanalizavę „McAfee Labs“ tyrėjai nustatė, kad du viešai prieinami dirbtinio intelekto modeliai miestą ir šalį teisingai atpažino atitinkamai 87 ir 91 proc. atvejų, nors tyrime naudotas tik pats vaizdas, be nuotraukų metaduomenų ar failų pavadinimų.
„Atostogų nuotrauka sukčiui gali tapti paruoštuku pokalbiui. Pavyzdžiui, nuotraukoje atpažinęs miestą, jis gali pranešti apie tariamai jame atliktą įtartiną mokėjimą, prisijungimą prie banko paskyros iš užsienio ar neva nepatvirtintą viešbučio rezervaciją. Kadangi žmogus iš tiesų neseniai ten lankėsi, tokia istorija iškart atrodo patikimesnė“, – aiškina M. Kutkaitis.
Lengviausia nustatyti nuotraukų, kuriose matyti žinomi pastatai, miestų panoramos, užrašai ar išskirtinė architektūra, vietą. Tačiau net paplūdimio, viešbučio kambario ar gamtos vaizdas kartais gali padėti bent apytiksliai nustatyti šalį.
Surenka detales ir tik tuomet skambina
Iš socialiniuose tinkluose paskelbtos informacijos sukčiai gali sužinoti ne tik kelionės kryptį. Viešos nuotraukos, įrašai, komentarai ir pažymėti artimieji atskleidžia žmogaus pomėgius, darbovietę, šeimos narius, kasdienius įpročius ir planus.
Šios detalės sujungiamos su kitur gauta informacija. Pavyzdžiui, žmogus apgaulingoje svetainėje gali būti įvedęs telefono numerį ir prisijungimo vardą, o viešoje socialinio tinklo paskyroje paskelbęs, kad šiuo metu atostogauja užsienyje. Turėdamas šią informaciją, sukčius gali paskambinti ir teigti, jog bankas pastebėjo neįprastą prisijungimą ar mokėjimą kelionės metu.
„Pokalbio pradžioje sukčius dažnai pats pasako kelis teisingus faktus apie jus. Taip sukuriamas įspūdis, kad jis mato jūsų sąskaitą ar kitą neviešą informaciją. Tuomet pereinama prie tikrojo tikslo – prašoma padiktuoti prisijungimo ar patvirtinimo kodą, patvirtinti operaciją programėlėje arba pervesti pinigus į tariamai saugią sąskaitą“, – pasakoja M. Kutkaitis.
Ekspertas taip pat įspėja, kad sukčiai dažnai suklastoja ir telefono ekrane rodomą numerį, todėl gali atrodyti, jog skambinama iš banko ar kitos žinomos įstaigos.
Pažįstama detalė nėra saugumo įrodymas
Sulaukus skambučio ar žinutės, kurioje tiksliai nurodyta jūsų kelionės kryptis, viešbutis ar kita asmeninė detalė, svarbu neskubėti ir dar kartą įvertinti informaciją. Ypač atsargiai reikėtų vertinti prašymus veikti nedelsiant, niekam nepasakoti apie pokalbį ar neatsiliepti į kitus skambučius.
„Banko darbuotojas niekada neprašys atskleisti interneto banko prisijungimo duomenų, mokėjimo kortelės PIN kodo ar viso kortelės numerio, taip pat nevers pervesti pinigų į „saugią“ sąskaitą. Jei skambutis kelia bent menkiausią įtarimą, nutraukite pokalbį ir patys susisiekite su banku oficialiai skelbiamu telefono numeriu“, – pataria M. Kutkaitis.
Nuorodų, gautų įtartinoje SMS žinutėje ar el. laiške, geriau nespausti. Banko, oro linijų, viešbučio ar rezervavimo platformos informaciją reikėtų tikrinti savarankiškai atidarius oficialią programėlę arba naršyklėje įvedus interneto svetainės adresą.
Taip pat reikėtų peržiūrėti socialinių tinklų privatumo nustatymus, apriboti, kas gali matyti jūsų įrašus, ir atostogų nuotraukomis dalytis tik grįžus namo. Nuotraukose patartina nerodyti įlaipinimo kortelių, rezervacijų numerių, asmens dokumentų, viešbučio kambario numerio ar kitų duomenų, kuriuos galima perskaityti priartinus vaizdą.
„Nereikia nustoti dalytis kelionių akimirkomis. Tačiau verta prisiminti, kad sukčiai informaciją vertina kitaip nei draugai: pavienės, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos detalės jiems tampa dėlione. Kuo daugiau jos dalių paskelbiate viešai, tuo lengviau parengti būtent jums pritaikytą apgaulės scenarijų“, – pabrėžia M. Kutkaitis.
Jei įtariate, kad sukčiams atskleidėte prisijungimo ar mokėjimo duomenis, nedelsdami susisiekite su savo banku, pakeiskite svarbių paskyrų slaptažodžius ir praneškite policijai.
About the Author
