Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su į Vilnių atvykusiu Europos Vadovų Tarybos Pirmininku Antonio Costa. Susitikime aptarti svarbiausi Europos Sąjungos darbotvarkės klausimai: būsima 2028–2034 m. daugiametė finansinė programa, Europos saugumas ir gynyba, Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 metais, parama Ukrainai, ES plėtra.
Daug dėmesio susitikime skirta būsimai 2028–2034 m. Europos Sąjungos daugiametei finansinei programai. Prezidentas pabrėžė, kad nauji iššūkiai negali būti sprendžiami silpninant sanglaudos politiką ir bendrąją žemės ūkio politiką. Būsimas ES biudžetas, pasak šalies vadovo, taip pat turi atspindėti iš esmės pasikeitusią saugumo aplinką ir didesnius rytinio ES flango poreikius. Prezidentas taip pat akcentavo būtinybę didinti finansavimą Europos gynybai, kariniam mobilumui ir strateginės infrastruktūros apsaugai.
Susitikime aptartas ir Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais. Šalies vadovas pažymėjo, kad jo centre bus saugi, atspari ir konkurencinga Europa. Tarp pagrindinių prioritetų – Europos saugumas ir gynyba, visapusiška parama Ukrainai, ES plėtra, konkurencingumo stiprinimas, pasirengimas hibridinėms grėsmėms, išorės sienų apsauga, bendros Europos istorinės atminties puoselėjimas ir kova su istorijos klastojimu.
Susitikime daug kalbėta ir apie paramą Ukrainai. Pasak šalies vadovo, Lietuva ir toliau sieks, kad parama Ukrainai išliktų vienu svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų. „Tik vakar grįžome iš Ukrainos. Dar kartą savo akimis matėme šalį, kuri jau penktus metus gina ne tik savo laisvę ir nepriklausomybę, bet ir visos Europos saugumą. Europa negali pavargti remti Ukrainos. Priešingai – dabar turime daryti daugiau“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė būtinybę užtikrinti pakankamą ir ilgalaikę finansinę bei karinę paramą Ukrainai, stiprinti jos oro gynybą ir toliau didinti spaudimą Rusijai. Prezidento teigimu, Europos Sąjunga turi kuo greičiau priimti 22-ąjį sankcijų paketą, pirmiausia nukreiptą į sektorius, kurie finansuoja Rusijos karo mašiną – energetiką, finansų sistemą ir sankcijų apėjimo mechanizmus.
Prezidentas pabrėžė, jog oro erdvės pažeidimai, GPS trikdžiai, kritinės infrastruktūros sabotažas ir migracijos instrumentalizavimas tapo nuolatine Europos saugumo aplinkos dalimi, todėl ES būtini bendri politiniai sprendimai ir pakankami finansiniai instrumentai šioms grėsmėms atremti.
Kalbėdamas apie ES plėtrą, šalies vadovas akcentavo būtinybę be delsimo tęsti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova ir atverti derybas dėl likusių keturių klasterių. Pasak šalies vadovo, Lietuva tiki, kad Ukrainos narystė Europos Sąjungoje gali tapti realybe 2030 metais.
About the Author
