Vasaros pabaiga ir artėjantis ruduo daugeliui sodininkų – derliaus nuėmimo metas. Tačiau norint, kad ir kitąmet vaismedžiai bei uogakrūmiai džiugintų gausiu derliumi, verta tam ruoštis jau dabar. Linas Agro pranešime žiniasklaidai primenamos svarbiausios taisyklės, kaip tinkamai pasirūpinti augalais artėjant rudeniui.
Kaip pabrėžia profesionalus agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas, nuskynus uogas svarbiausia laiku patręšti augalus. Anot jo, tiek uogakrūmiai, tiek ir vaismedžiai bei vaiskrūmiai – daugiamečiai augalai, kuriems tinkamos priežiūros reikia nuolat.
„Įsivaizduokite, kiek jūsų sodo augalai atidavė jėgų, kad užaugintų šių metų derlių. Tad jei norime, jog ir kitąmet jie taip džiugintų, būtinai patręškite uogakrūmius, vaismedžius. Taip jie atstatys jėgas ir sukaups naujų, galės užauginti naujus žiedinius pumpurus kitiems metams, o pavasarį ir sužydės“, – sako T. Gurskas.
Jis papildo, kad kuo augalui skiriama daugiau reikalingų mikroelementų, tuo jis – stipresnis ir gali geriau pasiruošti žiemai. „Svarbu paminėti, kad azoto šiuo metu reikia kuo mažiau: jis skatina augimą, dėl ko krūmų ūgliai gali nespėti sumedėti, o vėliau rizikuotų nušalti. Todėl vertėtų rinktis trąšas, kuriose dominuoja mikroelementai, o azoto kiekis – simboliškas. Be to, jos turėtų būti greito tirpimo, kad augalai sparčiau gautų jiems reikalingas medžiagas.“
Tręšti galima iškart
Svarstantiems, kada geriausia patręšti uogakrūmius ir vaismedžius, ekspertas pataria nieko nelaukti ir tuo užsiimti jau dabar, nuskynus uogas ir vaisius ar dar tik ruošiantis tai padaryti. Jo teigimu, derliaus kokybė dėl to tikrai nenukentės.
„Augalai trąšas įsisavina per savaitę ar dvi, tad jas galima išberti praktiškai prieš uogų ir vaisių skynimą. Pačias trąšas – po gerą saują – reikėtų išberti prie šaknų, bet kuo plačiau, ne prie pat kamieno. Augalai maisto medžiagas pasisavina per pačias ploniausias, labiausiai nuo kamieno nutolusias šaknis. Tad trąšas geriausia išberti maždaug pusmetrio spinduliu“, – pataria T. Gurskas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu žemė aplink uogakrūmius yra padengta mulču, patariama jį išjudinti – rankomis ar grėbliu: taip trąšų granulės nubyrės giliau, arčiau augalų šaknų. Tai padarius, rekomenduojama gausiai su laistytuvu palaistyti žemę, taip paspartinant trąšų tirpimą.
Ne visos trąšos tinka viskam
Svarstant, kokias trąšas rinktis konkretiems uogakrūmiams, profesionalus agronomas pataria pirmiausia atsižvelgti į jų sudėtį. Pasak jo, šilauogėms tinkančios trąšos gali tikti, pavyzdžiui, serbentams, bet atvirkščias variantas – neįmanomas.
„Šilauogėms skirtas trąšas galima panaudoti spanguolėms, rododendrams, kitiems rūgščiamėgiams, taip pat erikiniams augalams, nes jų sudėtyje yra sieros. Kaip žinia, siera rūgština dirvą, o tai – svarbu paminėtiems uogakrūmiams ir kitiems augalams. Tačiau šias trąšas galima panaudoti ir serbentams, agrastams bei kitiems sėklavaisiniams ir kaulavaisiniams augalams, jiems nepakenkiant“, – sako T. Gurskas.
Tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad pastariesiems augalams skirtos trąšos savo sudėtyje turi chloro. Todėl jų nepatartina naudoti šilauogėms ir kitiems, rūgščioje dirvoje augantiems krūmams.
„Tokio tipo trąšose chloro kiekis – nepavojingas daugeliui uogakrūmių, o dėl savo savybių jis tarsi dezinfekuoja dirvą, apsaugo ją nuo grybelinių infekcijų. Tačiau šilauogės, kiti erikiniai augalai mėgsta rūgščią, drėgną dirvą, kur gyvena darnoje su ten esančia grybiena. Todėl labai svarbu prieš tręšiant uogakrūmius, perskaityti trąšų sudėtį, o patręšus – gausiai palaistyti vandeniu, ir tik tada skubėti nuskintas uogas šaldyti ar virti uogienes“, – pataria profesionalus agronomas T. Gurskas.
About the Author
