Susisiekimo ministerijos siūlomi Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, kuriais būtų panaikintas privalomas minimalus saugus atstumas lenkiant dviratininkus ir keičiama jų važiavimo kelkraščiu tvarka, gali padidinti nelaimių keliuose riziką, įspėja dviratininkų bendruomenės atstovai. Jų teigimu, siūlomi pakeitimai nebuvo derinti su dviratininkų bendruomene, mažintų pažeidžiamiausių eismo dalyvių teisinę apsaugą ir reikštų žingsnį atgal nuo pastaraisiais metais Lietuvoje stiprintų dviratininkų saugumo standartų bei gerosios Europinės praktikos. Tiesa, patys dviratininkai siūlo įteisinti leidimą vairuotojams juos lenkti kertant ištisinę liniją.
Dėl siūlomų KET pakeitimų į Prezidentą, Seimo pirmininką, Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją kreipėsi tūkstančius šalies dviratininkų vienijanti nevyriausybinė organizacija „Minam100“, o kreipimąsi palaiko ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos dviračių sporto ir kitų šakų federacijos bei bei masiškiausio Lietuvoje dviračių renginio „Velomaratonas“ organizatoriai.
Siūlo išsaugoti atstumo privalomumą
Didžiausią dviratininkų bendruomenės susirūpinimą kelia ministerijos siūlymas panaikinti konkretų privalomą saugų atstumą lenkiant dviratininką. Šiuo metu KET numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas, lenkdamas dviratininką, privalo palikti ne mažesnį kaip 1 metro šoninį atstumą važiuodamas iki 50 km/val. greičiu ir ne mažesnį kaip 1,5 metro atstumą važiuodamas didesniu greičiu. Ministerija siūlo šį reikalavimą paversti tik rekomendacija.
VšĮ „Minam100“ prezidentė Loreta Šlėguvienė pabrėžia, kad toks sprendimas reikštų ne techninį KET patikslinimą, o esminį dviratininkų teisinės apsaugos sumažinimą.
„Privalomas 1 ar 1,5 metro atstumas yra viena svarbiausių dviratininko gyvybę saugančių taisyklių. Motorinės transporto priemonės dėl savo nepalyginamai didesnės masės, gabaritų ir greičio yra pavojaus šaltinis dviratininkui, kuris neturi jokios fizinės apsaugos. Net minimalus kontaktas ar pernelyg arti pravažiuojančio automobilio sukeltas oro srautas gali baigtis griūtimi ir sunkiais sužalojimais. Todėl sunku suprasti, kodėl valstybė, užuot stiprinusi pažeidžiamiausių eismo dalyvių apsaugą, siūlo ją silpninti“, – sako L. Šlėguvienė.
Privalomas 1 ir 1,5 metro atstumas Lietuvoje įsigaliojo 2024 m. gruodžio 1 d. po ne vienus metus trukusių ekspertinių diskusijų. L. Šlėguvienė teigia, kad jo pavertimas rekomendacija panaikintų ir aiškią vairuotojo atsakomybės ribą. Rekomendacijos nesilaikymas nėra KET pažeidimas, todėl teisėsaugai būtų gerokai sudėtingiau vertinti pavojingo priartėjimo prie dviratininko atvejus.
„Šiandien vairuotojas žino labai konkrečią taisyklę: lenkdamas dviratininką turi atsitraukti per metrą arba pusantro metro, priklausomai nuo greičio. Rytoj jam liktų tik rekomenduojama tai padaryti. Todėl nebeliks aiškumo, koks yra saugus atstumas lenkiant dviratininką: metras, pusė metro, o gal tik dvidešimt centimetrų? Keliuose, kur klaidos kaina gali būti žmogaus gyvybė, tokios interpretacijos neturėtų likti“, – sako L. Šlėguvienė.
Tai, kad saugaus atstumo nesilaikymas lenkiant gali baigtis didele nelaime primena ir praėjusią savaitę Druskininkų rajone įvykęs skaudus eismo įvykis, kuriame buvo sužalotas 2026 m. Lietuvos plento dviračių sporto čempionas Mindaugas Kurlavičius.
„1,5 metro lenkiant dviratininką – tai ne skaičius. Tai erdvė žmogaus gyvybei“, – sako nukentėjęs dviratininkas Mindaugas Kurlavičius.
„Treniruotėje važiavau dviračiu, ruošiausi Europos čempionatui. Mane automobilis kliudė iš nugaros, nes nebuvo laikomasi saugaus lenkimo atstumo. Smūgis nubloškė ant asfalto, patyriau daugybinius sužalojimus, o dviratis buvo nepataisomai sumaitotas. Šiandien gyvenu su skausmu, sužalojimais ir baime. Tačiau labiausiai skaudu galvoti, kad viso to galėjo būti išvengta. Dviratininkas – ne tik žmogus kelkraštyje. Tai žmogus, turintis šeimą, artimuosius, planus ir teisę saugiai grįžti namo. Prašau vairuotojų prieš lenkiant pagalvoti apie žmogų, kurį aplenksite. Ar kelios sutaupytos sekundės vertos kito žmogaus gyvybės ir sveikatos? Šiandien tai nutiko man. Rytoj taip gali nutikti bet kuriam iš mūsų. Kelyje mums reikia ne drąsos, o pagarbos, atsakomybės ir 1,5 metro“, – sako M.Kurlavičius.
Dviratininkų bendruomenės kreipimesi į ministeriją taip pat pabrėžiama, kad privalomas saugus šoninis atstumas taikomas daugelyje Europos valstybių, tarp jų Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Čekijoje ir kitose. Nė viena iš šių valstybių, įteisinusi privalomą atstumą, negrįžo prie rekomendacinio reguliavimo.
Dviratininkai siūlo sprendimą ir vairuotojams: leisti kirsti ištisinę liniją
Dviratininkų bendruomenė teigia suprantanti, kad dabartinis reguliavimas kai kuriais atvejais gali kelti nepatogumų ir automobilių vairuotojams. Keliuose su ištisine linija gali susidaryti situacijų, kai dviratininko neįmanoma aplenkti kartu išlaikant privalomą saugų atstumą. Tačiau, organizacijų vertinimu, ši problema turėtų būti sprendžiama ne mažinant dviratininkų apsaugą.
Kreipimesi dviratininkų bendruomenių atstovai siūlo įteisinti galimybę vairuotojui, lenkiančiam dviratininką ar elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotoją, kirsti ištisinę eismo juostas skiriančią liniją, jeigu priešpriešinė eismo juosta yra laisva ir manevrą galima atlikti visiškai saugiai. Toks sprendimas jau buvo siūlomas Seimo rezoliucijoje dėl dviračių eismo saugumo ir kultūros gerinimo.
„Mes suprantame automobilių vairuotojus ir tikrai norime, kad jie turėtų galimybę saugiai aplenkti lėčiau važiuojantį dviratininką. Tačiau sprendimas negali būti leidimas pravažiuoti arčiau žmogaus. Jeigu priešpriešinė juosta laisva ir manevras saugus, geriau leisti vairuotojui kirsti ištisinę liniją ir aplenkti dviratininką pusantro metro atstumu. Tai yra ir saugiau ir sprendžia realią vairuotojams kylančią problemą“, – sako L. Šlėguvienė.
Organizacijos atkreipia dėmesį, kad tokį sprendimą Susisiekimo ministerijai buvo siūloma nagrinėti ir anksčiau. Ministerija, reaguodama į Seimo rezoliuciją, buvo patvirtinusi ketinanti analizuoti užsienio valstybių patirtį ir galimus sprendimus. Dabartiniame projekte, organizacijų vertinimu, pasirinkta priešinga kryptis: ne sudaryti sąlygas saugiau aplenkti dviratininką, o atsisakyti paties privalomo saugaus atstumo.
Siūlomos taisyklės kelia grėsmę ir plento dviračių sportui
„Minam100“ kritikuoja ir siūlomus pakeitimus dėl dviratininkų važiavimo kelkraščiu. Šiuo metu KET nurodoma, kad, nesant dviračių infrastruktūros, dviratininkas turi važiuoti tam tinkamu kelkraščiu su asfalto arba betono danga. Naujoje redakcijoje nuorodos į dangą nebeliktų, būtų palikta tik sąvoka „tinkamas kelkraštis“.
Organizacijos teigimu, tai ypač aktualu plento dviračių sportui ar triatlonui, nes nemaža dalis Lietuvos kelių kelkraščių yra apaugę žole, padengti žvyru ar skalda ir nėra tinkami plento dviračiams.
„Plento dviratis nėra pritaikytas važiuoti žvyru ar žole. Važiuojant sportininkų išvystomu greičiu toks kelkraštis gali būti pavojingesnis už važiuojamąją dalį. Jeigu sportuojančius dviratininkus stumiame nuo kelio į jiems nepritaikytą kelkraštį, mes ne sprendžiame saugumo problemą, o sukuriame naują. Toks Ministerijos siūlymas iš principo reikštų labai stiprų smūgį tiek vaikų, tiek suaugusiųjų plento dviračių sportui“, – sako L. Šlėguvienė.
Kartu ministerija siūlo nustatyti, kad dviračių taku, pėsčiųjų ir dviračių taku, dviračių juosta, kelkraščiu ar šaligatviu dviratininkas, lenkdamas kitą dviratininką ar elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotoją, turėtų važiuoti greičiu, artimu lenkiamo eismo dalyvio greičiui.
„Minam100“ sutinka, kad bendro naudojimo infrastruktūroje būtina užtikrinti kitų eismo dalyvių saugumą. Tačiau organizacijos teigimu, tai kartu parodo, kodėl dviračių takai negali būti laikomi alternatyva plento sportininkų treniruotėms keliuose.
„Bendro naudojimo takuose yra pėsčiųjų, vaikų ir lėčiau važiuojančių žmonių, todėl natūralu, kad ten turi būti važiuojama atsargiau. Tačiau jeigu sportuojantiems dviratininkams atimame sąlygas važiuoti keliuose, kyla labai paprastas klausimas, kur jiems apskritai treniruotis“, – sako L. Šlėguvienė.
„Minam100“ pabrėžia, kad dviratis nėra tik laisvalaikio priemonė. Jis naudojamas kasdieniam susisiekimui, fiziniam aktyvumui ir profesionaliam sportui, todėl saugios sąlygos keliuose yra svarbios tiek sportuojantiems, tiek visiems žmonėms, kurie renkasi dviratį kaip alternatyvą automobiliui.
About the Author
