Šiandien, sausio 13-ąją, Seime įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Pirmininkas Juozas Olekas Lietuvos Sąjūdžio savanoriui, vieninteliam Medininkų tragediją 1991 m. liepos 31 d. išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigui Tomui Šernuiįteikė 2025 m. Laisvės premiją už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.
„Tomui Šernui buvo lemta įrodyti, kad mirtis pralaimi gyvenimui, turint savyje ypatingą, viską įveikiančią meilės, gyvenimo džiaugsmo ir tikėjimo galią. Džiaugiuosi, kad Laisvės premijos pateiktai kandidatūrai, Tomo Šerno kandidatūrai, 2025 metų Laisvės premijai Lietuvos Respublikos Seimo nariai sutiko vienbalsiai“, –sveikindama laureatą sakė Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Rima Baškienė.
Dėkodamas už apdovanojimą Laisvės premijos laureatas T. Šernas kalbėjo į praeitį žvelgė per ateitį: „Ne visada paprasta semtis stiprybės iš praeities. Toje praeityje buvo visko – rezistencijos ir kolaboravimo, antisemitizmo ir padorumo, žudymo ir gelbėjimo. Mūsų ateitis nežinoma, todėl ji visą laiką viltingesnė. Mes tikėjome, kad ateitis gali būti geresnė, teisingesnė“.
Apie Laisvės premijos laureatą Tomą Šerną.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę T. Šernas įstojo į Lietuvos Sąjūdžio savanorius. 1991 m. sausio dienomis Vilniuje saugojo Spaudos rūmus, budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, o 1991 m. sausio 15 d. įsidarbino kuriamoje Lietuvos muitinėje. Buvo paskirtas į pavojingą Medininkų pasienio kontrolės postą.
Medininkų pasienio posto pamainos viršininkas Tomas Šernas 1991 m. liepos 31 d., savo vestuvių išvakarėse,budėjo poste. Tą naktį brutalaus Medininkų pasienio posto užpuolimo metu buvo nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai, užpuolimo metu sunkiai sužeistas Tomas Šernas išliko gyvas.
1997–2000 m. Tomas Šernas studijavo evangeliškąją teologiją Klaipėdos universitete, 2000–2002 m. studijas gilino Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimo centre, magistrantūroje. 2001 m. liepos 1 d. Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje Tomas Šernas ordinuotas Lietuvos evangelikų reformatų diakonu, o 2002 m. birželio 30 d. ordinuotas Lietuvos evangelikų reformatų kunigu.
1991 m. rugsėjo 6 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Tomas Šernas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Jį po kelerių metų įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Tomas Šernas buvo pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalierius, kuriam toks apdovanojimas buvo įteiktas gyvam esant. 1992 m. sausio 9 d. Tomas Šernas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. 2002 m. sausio mėn. jam pirmajam įteiktas metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimas. Tomas Šernas taip pat yra Vasario 16-osios klubo garbės pirmininkas, Vilniaus Savanorių centro komisijos narys, Reformatų jaunimo draugijos „Radvila“ atkūrimo iniciatyvinės grupės narys.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės premija įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.
About the Author
