Savaitgalį Lietuvoje siautėjusi audra padarė didelę žalą valstybiniams miškams. Pirminiais Valstybinių miškų urėdijos (VMU) duomenimis, didžiausi pažeidimai užfiksuoti Dubravos, Kazlų Rūdos, Biržų ir Panevėžio regioninių padalinių administruojamuose miškų plotuose. Miškininkai tęsia žalos audros padarinių šalinimą ir vertinimą, o gyventojus, ypač šiuo metu į miškus traukiančius grybautojus ir uogautojus, ragina būti itin atsargius bei vengti stipriai audros pažeistų teritorijų.
Didžiausia žala – keturiuose regioniniuose padaliniuose
Pirminiais duomenimis, savaitgalį siautėjusi audra VMU patikėjimo teise valdomuose miškuose pažeidė apie150 tūkst. kietmetrių (ktm) medienos.
VMU specialistų duomenimis, plynai pažeistuose medynuose preliminariai apskaičiuota apie 17 tūkst. ktm pažeistos medienos, o bendras tokių teritorijų plotas siekia maždaug 80 hektarų. Pavieniui audros išverstų ir išlaužytų medžių tūris viršija 130 tūkst. ktm.
Didžiausi audros pažeistos medienos kiekiai nustatyti VMU Dubravos regioniniame padalinyje – 19,1 tūkst. ktm, Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje – 17,9 tūkst. ktm, Biržų regioniniame padalinyje – 16,8 tūkst. ktm ir Panevėžio regioniniame padalinyje – 9 tūkst. ktm.
Praėjusį šeštadienį siautusi audra VMU valdomuose miškuose padarė žalą, kuri jau du kartus viršijo per visus 2025 metus fiksuotą vėjo pažeistų medžių kiekį.
Audros pažeistos eglės tvarkomos pirmiausia
Miškininkų skaičiavimu, spygliuočiai sudaro daugiau kaip 70 tūkst. ktm visos audros pažeistos medienos. Tvarkydami audros nuniokotus medynus, VMU specialistai pirmenybę teikia išverstų ir nulaužtų eglių sutvarkymui bei jų išgabenimui iš miško. Pažeistos ir nusilpusios eglės sudaro palankias sąlygas daugintis ir plisti vienam pavojingiausių eglynų kenkėjų – žievėgraužiuitipografui. Operatyvus tokių medžių pašalinimas padeda mažinti kenkėjo dauginimosi ir plitimo riziką bei apsaugoti greta esančius sveikus eglynus.
Prioritetas – saugus pravažiavimas miško keliais
Nurimus stipriausiems vėjo gūsiams, VMU darbuotojai pradėjo vertinti žalos mastą, šalinti pavojingiausius audros padarinius ir atlaisvinti nuvirtusiais medžiais užblokuotus miško kelius bei privažiavimus. Vienas skubiausių darbų po audros – atkurti susisiekimą miško keliais ir kitais pravažiavimais. Ant važiuojamosios dalies nuvirtę medžiai ne tik riboja eismą, bet ir gali apsunkinti specialiųjų tarnybų galimybes pasiekti atokesnėse vietovėse esančius gyventojus. Dėl šios priežasties pirmiausia tvarkomi tie ruožai, kuriuose saugų pravažiavimą būtina atkurti kuo skubiau.
Miškininkai ir toliau apžiūri paveiktas teritorijas, registruoja išverstus ir nulaužtus medžius bei planuoja tolesnius tvarkymo darbus. Gyventojų ir miško lankytojų prašoma būti kantriems ir supratingiems: kai kuriose vietose pravažiavimas vis dar gali būti apsunkintas, o visų audros padarinių pašalinimas gali pareikalauti daugiau laiko.
Lankytis audros pažeistuose miškuose pavojinga
Nors šiuo metu – pats grybavimo ir uogavimo sezonas, gyventojai raginami vengti audros paveiktų miško teritorijų. Einant per mišką svarbu stebėti ne tik miško paklotę, bet ir aplink esančius medžius – jų lajose gali būti pakibusių nulaužtų šakų, o pažeisti, įskilę ar pavojingai pasvirę medžiai gali netikėtai nuvirsti. Atsargumo priemonių reikėtų laikytis tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose.
Prieš vykstant grybauti ar uogauti rekomenduojama pasidomėti orų prognozėmis, o miške vengti audros stipriai pažeistų vietų. Stiprėjant vėjui, artėjant audrai ar pastebėjus kitų pavojingų meteorologinių reiškinių požymių, reikėtų nelaukti ir kuo greičiau pasitraukti iš miško į saugią vietą.
Duomenys toliau tikslinami
VMU palaiko ryšį su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) bei savivaldybėmis. Bendradarbiaujant vertinami audros padariniai ir jų mastas, derinamos padarinių šalinimo sąlygos bei terminai. Pateikti duomenys yra pirminiai, todėl, baigus išsamesnį žalos vertinimą, jie gali keistis.
About the Author
