Nors visuomenėje savo sveikatai skiriama vis daugiau dėmesio, neturėdami jokių nusiskundimų žmonės profilaktiškai tikrinasi dar gana retai. Vis dėlto dalis sveikatos sutrikimų ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl profilaktiniai tyrimai suteikia galimybę juos pastebėti ir pradėti gydyti anksčiau. Kokie tyrimai svarbūs skirtingo amžiaus žmonėms, paaiškina Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Laura Tamašauskienė.
„Daugiausia neaiškumų kelia tie sveikatos sutrikimai, kurių simptomai iš pradžių būna labai neryškūs ar nespecifiniai. Pavyzdžiui, esant geležies ar vitamino D stokai, skydliaukės, kepenų ar kitų hormonų veiklos sutrikimams, žmogus kurį laiką gali visai nieko nejausti arba skųstis bendru nuovargiu, mieguistumu, virškinimo sutrikimais. Tokius požymius neretai siejame su stresu, netaisyklinga mityba ar prastu miego kokybe, nors jų priežastis gali būti visai kita“, – sako L. Tamašauskienė.
Jauname amžiuje vien kraujo tyrimų ne visada pakanka
Pasak šeimos gydytojos, 20–30 metų pacientams naudinga profilaktiškai įvertinti bendrą sveikatos būklę – atlikti bendrą kraujo ir šlapimo tyrimus, skydliaukės hormonų, kepenų fermentų bei inkstų funkciją parodančius tyrimus. Šio amžiaus žmonėms taip pat tikslinga pasitikrinti dėl galimos mažakraujystės, ypač moterims. Priklausomai nuo individualios situacijos, gali būti aktualūs ir mikroelementų, elektrolitų ar vitaminų tyrimai, o atsiradus tam tikriems simptomams, ir kiti biocheminiai tyrimai.
„Svarbu suprasti, kad vien laboratorinių tyrimų profilaktiniam sveikatos patikrinimui ne visada pakanka. Atsižvelgus į simptomus, ligos istoriją ir rizikos veiksnius, naudinga atlikti ir instrumentinius tyrimus, pavyzdžiui, echoskopiją ar rentgeną“, – aiškina L. Tamašauskienė.
Jauname amžiuje aktualios ir prevencinės programos, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, skirta moterims nuo 25 metų.
Sulaukus 40-ies daugiau dėmesio tenka ligų prevencijai
Nuo 40 metų profilaktiniai sveikatos patikrinimai tampa dar aktualesni, o jų apimtis priklauso nuo individualios situacijos. Be pagrindinių laboratorinių tyrimų, gali būti tikslinga įvertinti vitaminų ir mikroelementų kiekį, o esant nusiskundimų ar onkologinių ligų atvejų šeimoje, atlikti papildomus tyrimus. Atsižvelgdamas į surinktą anamnezę ir rizikos veiksnius, šeimos gydytojas taip pat gali nurodyti atlikti instrumentinius tyrimus ar kreiptis į atitinkamos srities specialistą.
Šiame amžiuje aktualios tampa ir pagal amžių priklausančios ligų prevencijos programos. Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 45 metų, prostatos vėžio – vyrams nuo 50 metų, o esant šeiminei rizikai – nuo 45 metų. Tiek moterys, tiek vyrai nuo 50 metų gali dalyvauti storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje, o nuo 40 metų – širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje.
„Prevencinės programos suteikia galimybę tam tikras ligas nustatyti dar iki ryškių simptomų atsiradimo, o onkologines ligas – iki jų išplitimo. Tai gali padidinti gydymo sėkmės ir paciento išgyvenamumo tikimybę. Vis dėlto vien dalyvavimo prevencinėse programose nepakanka – bendrą sveikatos būklę svarbu vertinti individualiai, atsižvelgiant į ligos istoriją, šeimos anamnezę ir kitus rizikos veiksnius“, – pabrėžia L. Tamašauskienė.
Tyrimų planą gali pakoreguoti gyvenimo būdas
Amžius nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, kokius tyrimus ir kaip dažnai verta atlikti. Profilaktiškai pas šeimos gydytoją pravartu apsilankyti bent kartą per metus, net ir nejaučiant jokių nusiskundimų. Dažniau sveikatos būklę naudinga įvertinti tuomet, kai atsiranda simptomų, sergama lėtinėmis ligomis, intensyviai sportuojama arba šeimoje yra buvę paveldimų ligų atvejų.
„Dažniau pasitikrinti sveikatą verta ir rūkantiems bei antsvorio turintiems žmonėms. Kai kuriuos sveikatos rodiklius galima stebėti ir namuose, pavyzdžiui, reguliariai matuotis arterinį kraujospūdį bei pulsą, atkreipti dėmesį į odos pokyčius ar padidėjusius, skausmingus limfmazgius. Moterims taip pat svarbi krūtų savityra, kurią geriausia atlikti pirmąją savaitę po menstruacijų. Pastebėjus neįprastų pokyčių, geriausia jų neignoruoti ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju“, – pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja L. Tamašauskienė.
Šeimos gydytoja priduria, kad pacientai neretai savarankiškai renkasi plačius laboratorinių tyrimų paketus, nors ne visi juose esantys tyrimai konkrečiu atveju yra tikslingi. Be to, pavienis rodiklis, neatitinkantis laboratorijos nustatytų normų, ne visada reiškia ligą. Jo reikšmę geriau vertinti kartu su bendra sveikatos būkle ir kitais tyrimų rezultatais, todėl dėl tolesnių veiksmų pravartu pasitarti su savo šeimos gydytoju.
About the Author
