Vasaros savaitgaliais, kai poilsiautojai masiškai traukia pajūrio link ir atgal, eismo intensyvumas automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda drastiškai išauga. Dėl taisomos kelio dangos ir susiaurintų laikinų eismo juostų pakanka nedidelio incidento ar vieno vairuotojo klaidos, kad magistralėje susidarytų transporto spūstys. Aktualus klausimas šia automagistrale važiuojantiems vairuotojams − kaip nepakliūti į eismo įvykį ir išvengti galimų spūsčių.
Transporto spūstys automagistralėje A1 dažniausiai formuojasi penktadieniais keliaujant link Klaipėdos ir sekmadieniais grįžtant Kauno ir Vilniaus kryptimi. Dėl staigaus stabdymo greitkeliuose dažnai įvyksta grandininės avarijos, vairuotojų vadinamos „sumuštiniais“, kai susiduria trys ar daugiau automobilių. Jei jos įvyksta šiuo metu remontuojamose kelio atkarpose, kur eismo juostos yra siauresnės – spūstyje galima įstrigti ir valandai ar dar ilgiau.
Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas pabrėžia, kad šiuo metu yra vykdoma viena didžiausių šalies istorijoje automagistralių atnaujinimo programa.
Pasak eksperto, eismą trikdantys intensyvūs magistralės A1 remonto darbai tęsis ne tik šį rudenį – dalis jų persikels ir į kitus metus. Tai reiškia, kad vairuotojams kantrybės prireiks dar ilgam, o svarbiausia – teks ne tik nusiteikti, bet ir prisitaikyti prie juostų susiaurėjimo ir laikinų greičio ribojimų.
Kaip netapti spūsties priežastimi
„Pirmiausia reikėtų patiems būti atsargiems, kad tokių spūsčių nesukeltume. Dažniausiai apie kelio susiaurėjimą iš anksto įspėja kelio ženklai likus kilometrui ar dviem. Vairuotojai turi laiko sumažinti greitį ir sekti kelio ženklinimo informaciją. Problema kyla tada, kai vienas eismo dalyvis ženklų nepaiso ir stabdo paskutinę akimirką – tada staigiai stabdyti tenka ir visiems, važiuojantiems paskui jį“, – sako G. Petrikas.
Jis atkreipia dėmesį, kad mažesnis greitis kelio susiaurėjimuose nurodomas ne veltui – jo privalu laikytis, norint judėti saugiai. Pasitaiko atvejų, kad automobiliai „susikabina” šonais, nes vienas nori apvažiuoti duobę ar kitą kliūtį, o kitas – išvengti stulpelio kliudymo. Siauresnėje juostoje paklaidai vietos beveik nelieka.
„Dažniausia priežastis, dėl kurios vienas stabdymas virsta grandinine avarija – per mažo atstumo laikymasis nuo priekyje važiuojančio automobilio. Važiuojant 100 km/h greičiu, automobilis vien per vieną reakcijos sekundę nuvažiuoja beveik 28 metrus. Saugus atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio turėtų būti 2 sekundžių, o lyjant ar esant intensyviam eismui – trijų“, – sako transporto žalų ekspertas.
Ekspertas atkreipia dėmesį ir į dar vieną aspektą: remonto ruožuose ir spūsčių vietose ant kelkraščio ar net eismo juostoje automobiliai sustoja. Jis pataria visad būti nusiteikus, kad stovinčio automobilio vairuotojo ir keleivių veiksmai gali būti netikėti: gali staiga atsiverti durys, iš automobilio išlipti vairuotojas ar keleivis, į važiuojamąją dalį įžengti pėsčiasis. Todėl stovinčią transporto priemonę reikėtų pravažiuoti sumažinus greitį ir, jei įmanoma, laikantis atstumo.
Kaip išvengti spūsčių automagistralėje
Geri vairavimo įpročiai padeda spūstyje elgtis saugiau, tačiau daug efektyvesnis sprendimas – į ją apskritai nepatekti. Ekspertas pasidalina keliomis praktinėmis įžvalgomis, kaip judėti judriausia šalyje eismo arterija.
- Srautai pajūrio kryptimi susitelkia labai siaurame laiko intervale – penktadienio popietę ir vakarą, o vykstant atgal – sekmadienio antroje dienos pusėje. Ramiausias šviesus paros metas keliauti yra ankstyvas rytas arba vėlyvas vakaras. Skirtumas dažnai būna ne dešimt minučių, o valanda ar daugiau.
- Prieš išvykstant patariama pasitikrinti eismo situaciją. Kai kurios navigacijos programėlės rodo ne tik esamą padėtį kelyje, bet ir įprastą tam tikros dienos bei valandos srautą. Galima nurodyti planuojamą išvykimo laiką ir sužinoti, kiek kelionė truks išvažiavus, pavyzdžiui, 14 val. arba 19 val. Taip pat, net jei kelią puikiai žinote, verta įsijungti navigacijos programėles, nes jos realiu laiku seka eismo srautus, fiksuoja avarijas ir pasiūlo greičiausius aplinkkelius.
- Automagistralė A1 nėra vienintelis kelias į pajūrį. Vilnių ir Kauną jungia ir senojo plento atkarpos per Vievį, Elektrėnus bei Rumšiškes, o iš Kauno pajūrio link galima suktis Nemuno slėniu per Jurbarką ir Šilutę arba senuoju Žemaičių plentu. Šie keliai paprastai būna gerokai laisvesni, o kelionė jais – vaizdingesnė.
Vis dėlto ekspertas pataria visada būti pasiruošus: pasirūpinti pilnu kuro baku ar įkrauta telefono baterija, vandeniu, užkandžiais sau ir vaikams. Jis pataria ir nedaryti klaidos, kai ištrūkus iš spūsties, bandoma atsigriebti už joje praleistą laiką važiuojant greičiau.
„Skaičiuojama, kad šimto kilometrų atkarpoje važiuojant 140km/h, o ne 110 km/h greičiu išlošiama vos apie dvylika minučių. Tačiau degalų važiuojant tokiu greičiu sudeginama maždaug trečdaliu daugiau, o stabdymo kelias pailgėja net apie 60 procentų”, – pabrėžia G. Petrikas.
About the Author
