Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) kuriamos technologijos neretai peržengia laboratorijų ribas. Čia vykdomi pažangūs tyrimai ne tik gilina Visatos supratimą, bet ir skatina inovacijas, galiausiai aptinkamas ir mūsų kasdieniame gyvenime. Visa tai būtų neįmanoma be tūkstančių įvairių krypčių mokslininkų iš viso pasaulio indėlio.
„Šis bendradarbiavimas nebėra vien fizikų reikalas, seniai peržengtos ir universitetų ribos. CERN – tai Europos visuomenės dalis, kiekvienas mūsų prisideda ir gali pasinaudoti jos teikiama nauda. Mes dažnai net neįtariame, kad ligoninėse, įmonėse ar net mokyklose naudojamos technologijos ir žinios buvo sukurtos CERN“, – pasakoja Vilniaus universiteto (VU) profesorius, Lietuvos dalelių fizikos konsorciumo vykdomasis direktorius Ramūnas Aleksiejūnas.
Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įsikūręs didžiausias pasaulyje greitintuvų kompleksas ir didžiausia pasaulyje mokslinių tyrimų laboratorija. Pasak VU mokslininkų, CERN yra svarbi ne tik fundamentiniams tyrimams, padedantiems rasti atsakymus į Visatos paslaptis.
„Technologijos, gimusios CERN, šiandien yra taikomos moderniai vėžio diagnostikai ir gydymui, pažangiam didžiulio duomenų kiekio apdorojimui, radiacijos matavimui įvairiausiose aplinkose nuo ligoninių iki kosminių stočių, moderniausių puslaidininkinių detektorių gamybai ir kitose svarbiose srityse. Tai vienas iš stipriausių pasaulyje aukštųjų technologijų, inovacijų ir talentų kūrimo akceleratorių. CERN indėlis Lietuvai, kaip ir Lietuvos indėlis CERN, kuria pridėtinę vertę daugelyje sričių“, – sako prof. R. Aleksiejūnas.
CERN sukurtos žinios ir technologijos yra nemokamai atiduodamos pasauliui – per atviros prieigos straipsnius ir eksperimentų duomenis, technologines žinias, perleidžiamas įmonėms, atvirai prieinamus išteklius mokytojams ir mokiniams.
„Pavyzdžiui, CERN sukūrė naują itin švarių radionuklidų technologiją vėžiui gydyti ir jau atliko ikiklinikinius tyrimus. CERN atlieka debesų formavimosi tyrimus – šios žinios esminės klimato kaitos supratimui ir Žemės šilimo suvaldymui. CERN vieninteliai pasaulyje gali sukurti tokią pat radiacinę aplinką kaip ir Jupiterio debesyse, o tai – būtina kuriant palydovus. CERN sukurtas MEDPIX puslaidininkinis jutiklis jį vystančioms įmonėms jau sukūrė 72 patentus ir daugiau kaip 100 mln. Eur vertę. Šį sąrašą galima tęsti ir toliau“, – pažymi VU profesorius.
Jei šį tekstą skaitote telefone, taip pat naudojate CERN technologijas – lietimui jautrūs ekranai ir pasaulinis žiniatinklis prieš kelis dešimtmečius buvo sugalvoti CERN ir tapo viso pasaulio žmonių kasdienybės dalimi. „Tai jau galima vadinti istorija. Šiandien, kalbant apie aukštąsias technologijas, CERN siejame su Europos inovacijomis. Elektronikos ir fotonikos, puslaidininkių, lazerių, optikos sritys, mašininio mokymosi ir skaitmenizacijos vystymas – tai sritys, kur jaučiamas stiprus Lietuvos mokslininkų indėlis. Mes kuriame vertę, ne tik jos semiamės CERN“, – pasakoja VU profesorius Tomas Čeponis.
Lietuva nuo 2018 m. yra asocijuotoji CERN narė – pirmoji iš Baltijos šalių, pasiekusi šį statusą. Asocijuotoji narystė Lietuvai atvėrė galimybes dalyvauti organizacijos veikloje ir naudotis jos teikiamomis galimybėmis – tiesa, su apribojimais. „Visomis CERN teikiamomis naudomis gali naudotis šalys – visateisės narės. Lietuva tokios narystės kol kas tik siekia. Tuo suinteresuoti ir Lietuvos verslai, kurie šiuo metu labiausiai jaučia ribojimus. Visateisė narystė leistų panaikinti vadinamąsias kontraktų iš šalies kiekio „lubas“, kurios taikomos asocijuotosioms narėms“, – paaiškina prof. R. Aleksiejūnas.
Per kelerius metus VU bendradarbiavimas su CERN reikšmingai išsiplėtė. „Šiandien CERN veiklose dalyvauja maždaug šimtas Lietuvos mokslininkų ir doktorantų. Jeigu skaičiuotume ir studentus, kurie dirba su CERN duomenimis, šis skaičius dar gerokai išaugtų“, – teigia Lietuvos dalelių fizikos konsorciumo Lietuvoje vykdomasis direktorius.
Vienas ryškiausių Lietuvos įsitraukimo plėtros pavyzdžių yra VU tapimas oficialiu LHCb eksperimento dalyviu 2024 m. rugsėjį. Šiandien didžiąją „LHCb Vilnius“ grupės narių dalį sudaro studentai – nuo bakalauro iki doktorantūros. Tačiau LHCb eksperimente vykdomos veiklos tėra viena svarbi dalis iš daugelio.
„Vien VU kolegų, savo veikla prisidedančių prie CERN veiklos, galime skaičiuoti dešimtimis. Fizikos, Matematikos ir informatikos, Chemijos ir geomokslų fakultetų kolegos įsitraukę aktyviausiai. VU dalyvauja Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) ir LHCb eksperimentuose, keliose DRD (angl. Detector Research and Development) programose. Taip pat puslaidininkių, lazerių taikymo technologijų vystymo, scintiliatorinių medžiagų gamybos ir charakterizavimo metodų tobulinimo, programinės įrangos tobulinimo, atvirųjų duomenų plėtros procesuose. Kompetencijos sujungiamos įvairiais lygmenimis“, – pabrėžia prof. R. Aleksiejūnas.
LHCb Vilnius
Pasak jo, į CERN veiklas taip pat aktyviai yra įsitraukę ir Kauno technologijos universiteto, Lietuvos energetikos instituto bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, inžinieriai ir gydytojai. Toks bendradarbiavimas seniai tapo Lietuvos mokslininkų darbo dalimi.
„Gal ir skamba neįtikėtinai, tačiau per visą pasaulį pasklidusios mokslininkų grupės dirba su milžiniškais duomenimis, aukščiausio lygio technologijomis ir tai gali daryti net iš savo namų virtuvės. Turbūt reikšmingiausia tai, kad mes dirbame Lietuvoje, pavyzdžiui, VU, ir atstovaujame CERN savoms mokslo institucijoms. Ar tai būtų fizika, ar inžinerija, medžiagotyra, informatika ar duomenų mokslas, visi telkiamės bendriems tikslams“, – sako Fizikos fakulteto doktorantė Rūta Racz.
Šią vasarą CERN stažuojasi didžiausias kiekis studentų Lietuvos istorijoje – įvairiose veiklose dalyvauja 13 VU bakalaurantų ir magistrantų. „Talentų ugdymas yra svarbi CERN veiklos dalis. Neapsiribojama studentais ar jauniausiais mokslininkais. Kelis kartus per metus vykdomos veiklos moksleiviams, tarptautinės meistriškumo dirbtuvės pritraukia šimtus jų. Taip pat kasmet organizuojamos ir mokytojų kvalifikacijos kėlimo išvykos į CERN “, – pasakoja VU „LHCb Vilnius“ grupės vadovas dr. Mindaugas Šarpis.
Lietuvos mokslininkai, vykdantys tyrimus bei akademinę veiklą, aktyviai veikia ir minėtose edukacinėse srityse. Tai neliko nepastebėta CERN ir leido Lietuvai vidiniame LHCb konkurse iškovoti galimybę organizuoti kasmetinę pagrindinę LHCb konferenciją („LHCb week“), kuri vyks VU rugsėjo 14–18 d.
Pasak „LHCb Vilnius“ mokslininkų, pirmą kartą į Lietuvą atvyks keli šimtai fizikų iš viso pasaulio. Jie ne tik pristatys naujausius LHCb tyrimų rezultatus, bet ir aptars artėjantį eksperimento detektorių atnaujinimą, kainuosiantį 150 mln. Eur, o juos atnaujinant dalyvaus ir Lietuva. „Malonu, kad šio renginio svarbą puikiai supranta ir Lietuvos institucijos – renginį sutiko remti tikrai daug įmonių, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokslo taryba. Konferenciją globoja LR Prezidentas”, – džiaugiasi dr. M. Šarpis.
CERN laboratorija simbolizuoja sparčiausiomis ir pažangiausiomis technologijomis paremtą bendradarbiavimą, kuris sudaro sąlygas fiksuoti tokius retus ir taip greitai vykstančius procesus, kad protu tai sunkiai suvokiama. Bendradarbiaujant šimtams mokslininkų ir inžinierių, kiekvieno atnaujinimo metu sukuriama nauja įranga ir skaičiavimo būdai, kurie leidžia padaryti tai, kas dar vakar buvo neįmanoma. „Kartu CERN mes kuriame ateitį šiandien. Norėtųsi, kad Lietuva dar labiau įsitrauktų į bendras veiklas, kartu su CERN kurtų ir tobulintų naujas technologijas, paslaugas ir produktus“, – apibendrina prof. T. Čeponis.
About the Author
