Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt, kurio tvarkytoja yra VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), paskelbė dalies Lietuvos teritorijos naujausius lazerinio skenavimo erdvinius duomenis. Iki 2026 m. liepos mėnesio surinkti duomenys, kurių apimama teritorija pažymėta iliustracijoje, gauti pasitelkus pažangią LiDAR technologiją, leidžiančią itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus.
LiDAR technologija plačiai naudojama tada, kai svarbu ne tik matyti teritoriją, bet ir tiksliai įvertinti jos reljefą, objektų aukštį bei išsidėstymą. Tokie duomenys gali būti naudingi planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus.
„LiDAR duomenys leidžia Lietuvos teritoriją pažvelgti trimatėje erdvėje: nuo žemės paviršiaus iki augmenijos ir pastatų. Kuo daugiau ir tiksliau surenkama erdvinės informacijos, tuo daugiau galimybių ją pritaikyti skirtingiems poreikiams. Nauji LiDAR duomenys suteiks galimybę specialistams, savivaldybėms, infrastruktūros planuotojams, mokslininkams ir kitiems erdvinės informacijos naudotojams dirbti su dar detalesniu Lietuvos teritorijos vaizdu“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos Erdvinių duomenų vystymo ir geodezijos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Pieviškis.
LiDAR, arba šviesos aptikimo ir nuotolio nustatymo technologija (angl. Light Detection and Ranging), veikia lazerio impulsų siuntimo ir jų atspindžių registravimo principu. Specialus įrenginys siunčia lazerio signalus į žemės paviršių ir objektus, o nuo jų atsispindėję signalai grįžta atgal. Pagal šiuos duomenis galima sukurti itin detalų trimatį aplinkos vaizdą.
Surinkta informacija sudaro vadinamąjį taškų debesį. Kiekvienas jo taškas turi erdvines koordinates ir atspindi tam tikrą realios aplinkos vietą. Didesnis taškų tankis leidžia detaliau atvaizduoti teritorijos paviršių ir jo objektus bei sudaryti išsamesnius modelius..
2025 metais NŽT pradėti lazerinio skenavimo darbai pasižymi reikšmingu kokybiniu šuoliu. Naujuose duomenyse užtikrinamas ne mažesnis kaip 15 taškų kvadratiniame metre tankis, horizontaliosios padėties paklaida siekia iki 30 cm., o vertikaliosios padėties paklaida – iki 10 cm. Tai leidžia dar tiksliau atvaizduoti tiek gamtinius, tiek žmogaus sukurtus objektus.
Kad surinktą informaciją būtų patogiau naudoti, lazerinio skenavimo duomenys automatiškai klasifikuojami į skirtingas kategorijas. Jose išskiriamas žemės paviršius, įvairaus aukščio augmenija, pastatai ir kiti elementai.
Automatinis klasifikavimas leidžia greičiau apdoroti didelius duomenų kiekius, tačiau ne visais atvejais rezultatas būna nepriekaištingas. Kadangi klasifikavimas atliekamas automatizuotai, kartais pasitaiko klaidingai suklasifikuotų duomenų, tačiau naudotojai gali juos papildomai apdoroti, išskirti papildomas kategorijas ir pritaikyti konkretiems poreikiams.
NŽT atkreipia dėmesį ir į kitą svarbų aspektą: didėjant duomenų tikslumui, auga ir techniniai reikalavimai jų naudojimui. Naujausiuose duomenų rinkiniuose taikomas pažangesnis duomenų įrašymo formatas, todėl dalis senesnių arba atvirojo kodo programinių sprendimų gali šių duomenų neatpažinti.
SSVA specialistai primena, kad LiDAR duomenis iš geoportal.lt naudotojai gali užsisakyti dviem skirtingais būdais – pirmas, kai pasirenkama duomenų įrašymo į FTP saugyklą arba fizinę laikmeną paslauga. Antras yra šių metų naujovė – kai LiDAR_DR_LT duomenų rinkinys užsakomas vienu metu pasirenkant visą reikalingą teritorinę aprėptį.
About the Author
