Vaikystėje daugelis pasvajoja, kad tai, ką mėgsta veikti laisvalaikiu, galėtų veikti visą gyvenimą, tačiau bręsdami nuo šio kelio neretai nuklysta. VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto (TIF) alumnas Kristupas Liudas Žukauskas apie tokį scenarijų niekada negalvojo – nuo mažumės puoselėtą aistrą automobilių sportui vaikinas susiejo su Transporto inžinerijos studijomis, ir net neabejoja – tik sekant savo aistra galima pasiekti tikrą profesinę pilnatvę.
Kristupą Liudą Žukauską ne veltui galima vadinti tikru automobilių sporto aistruoliu – juo jis susidomėjo būdamas vos septynerių, ir į šią veiklą pasinėrė visa galva. Pradėjęs lankyti kartingų treniruotes, ilgainiui ėmė dalyvauti Lietuvos čempionatuose, o sulaukęs paauglystės, prisidėjo prie kitų komandų įvairiose varžybose Europoje.
Vis tik, jo tėvai visuomet laikėsi nuostatos: pirmiausia mokslai, tik po to – lenktynės, tad nors jis nesijautė spaudžiamas ir verčiamas viso savo laiko skirti mokslams, jų visiškai ir nepaleido.
„Mokykloje teko domėtis viskuo, o viena įdomiausių sričių tapo fizika. Labiau linkau prie tiksliųjų mokslų, nes anksti žinojau, kad karjerą norėsiu sieti su transportu ir inžinerija – ji mane žavėjo nuo mažens.
Lenktynėse priklausiau nedidelei komandai, tad technika teko rūpintis patiems ir visus darbus atlikti savo rankomis. Techninė praktika prasidėjo nuo dešimties metų“, – dalijasi pašnekovas.
Studijų pasirinkimas – kryptingas
Tai, kur baigęs mokyklą studijuos, Kristupas Liudas nusprendė dar devintoje klasėje. Studijų mugių metu susipažinęs su visomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, turinčiomis transporto inžinerijos disciplinas, jis išsirinko VILNIUS TECH – universitetas vienintelis turėjo atskirą, stiprų Transporto inžinerijos fakultetą, o tai jam buvo labai svarus veiksnys. Įtakos turėjo ir vieta – iš Vilniaus kilęs vaikinas karjerą norėjo kurti gimtajame mieste.
Nors pirmaisiais studijų metais jį nustebino teorinės medžiagos kiekis, įdomių projektų ir galimybių taip pat buvo gausu.
„Pamenu, mane sudomino projektas „Race VGTU“, tad dekanui pasiūliau sukurti universiteto lenktynių komandą ir ši idėja buvo palaikyta. Tai buvo mano pirmas projektas, kuriame teko prisiimti daug atsakomybių. Iš pradžių teko pabūti viskuo – nuo vairuotojo iki žmogaus, kuris tvarko finansinius dokumentus“, – su šypsena prisimena vaikinas.
Vėliau Kristupo Liudo projektas buvo perkeltas į virtualią erdvę – taip atsirado simuliatorių patirtys su naujai suburta studentų-lenktynininkų komanda „Transport Engineers by VILNIUS TECH University“, tapusios pagrindiniu moksleivių traukos objektu studijų mugėse ir kituose renginiuose.
Pastangos neliko nepastebėtos
Dar būdamas antrakursis, vaikinas nusprendė savo pomėgį įdarbinti, tad pradėjo dirbti TIF, vėliau – Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centre, o greta dirbo prie kitų didesnių projektų.
Smalsus, drąsus ir iniciatyvus studentas neliko nepastebėtas – pademonstravęs puikius rezultatus fakultete, jis sulaukė kvietimo dirbti įmonėje „SCANIA Lietuva“. Nors iš pradžių dvejojo, jo smalsumas, naujų patirčių ir iššūkių troškimas nugalėjo.
„Niekada negalvojau, kad dirbsiu su sunkiuoju transportu, nes jis manęs nedomino, o dabar dirbu „SCANIA“ pardavimų inžinieriumi. Ši pozicija apjungia daug sričių: nuo bendravimo su klientais iki techninių inžinerinių konsultacijų. Esu tarsi tiltas tarp gamyklos ir Lietuvos rinkos, ir galiu puikiai realizuoti studijų metu įgytas žinias praktikoje“, – pasakoja K. L. Žukauskas.
Jis neslepia – nauja darbovietė pažėrė nemažai iššūkių, iš kurių didžiausias – informacijos kiekis.
„Žmogus, kurio poziciją perėmiau, čia dirbo 10 metų, o man teko viską perimti po trumpų apmokymų. Šioje situacijoje labai padėjo universitete išugdytas gebėjimas per trumpą laiką sugerti didelį informacijos kiekį ir perprasti sudėtingas sistemas – tai leido nebijoti naujų programų ar procesų“, – tvirtina TIF alumnas.
Svarbiausia – klausyti širdies
Vis tik, netikėtų situacijų jis nelaiko minusu – galimybė spręsti situacijas ir klausimus, į kuriuos neturi paruošto atsakymo, Kristupą Liudą be galo žavi.
Apie darbą, teikiantį pasitenkinimą ir prasmės jausmą, svajoja daugelis, tačiau pasiekia ne visi. Kristupas Liudas įsitikinęs: tai lengviausia pasiekti išsigryninus savo hobius ir aistras.
„Niekada nesiūlau rinktis specialybės vien dėl to, kad ji „perspektyvi“. Jei profesija tau tikrai įdomi, visada rasi vietą, kur dirbti“, – dalijasi jis.
Jis taip pat pataria nesivadovauti stereotipais, lydinčiais vieną ar kitą sritį. Anot jo, inžinerija dažnai klaidingai vadinama sausu „tiksliukų“ mokslu.
„Inžinerijai reikia smalsumo, kūrybingumo ir vizualinio mąstymo, panašiai kaip architektūroje, taip pat bendro noro suprasti, kas kaip veikia.
Patariu nebijoti siekti to inžinerinio lygio universitete – tai suteiks stiprų pagrindą, nuo kurio vėliau galėsite atsispirti bet kuria kryptimi. Taip pat linkiu nekreipti dėmesio į kitų nuomonę, kad esate per jauni ar turite per mažai žinių. Nebijokite klysti, rašyti įmonėms, klausti – jei pradėsite domėtis būdami 14-os, 18-os jau daug mokėsite“, – sako VILNIUS TECH TIF alumnas K. L. Žukauskas.
About the Author
