Iki skrydžio liko kelios valandos, o telefone pasirodo žinutė: viešbučio rezervacija bus atšaukta, jei nedelsdami neatnaujinsite mokėjimo duomenų. Kelionėje toks pranešimas gali atrodyti visiškai tikėtinas – ypač kai skubame, laukiame patvirtinimų ir nenorime rizikuoti prarasti užsakymo ar sumokėtų pinigų. Būtent tuo vis dažniau naudojasi kibernetiniai sukčiai.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas Šarūnas Grigaliūnas pažymi, kad atostogų sezonas jiems suteikia ypač palankias sąlygas: keliautojai jungiasi prie viešųjų belaidžių tinklų, naudojasi daugybe rezervavimo ir transporto programėlių, atsiskaito neįprastose vietose ir socialiniuose tinkluose dalijasi kelionės akimirkomis.
Tuo pat metu dirbtinis intelektas (DI) leidžia sukčiams kurti vis įtikinamesnius laiškus, svetaines, balso ar vaizdo klastotes. Todėl šiandien pavojų gali išduoti nebe prasta kalba ar akivaizdžiai įtartinas pranešimas – kartais pakanka vieno nepatikrinto paspaudimo.
Keliautojai – lengvesnis sukčių taikinys
Š. Grigaliūno teigimu, keliautojas tampa lengvesniu taikiniu ne todėl, kad staiga praranda technologinius gebėjimus, o todėl, kad yra išsiblaškęs, skuba ir baiminasi, jog gali sutrikti kelionės planai ar jis gali prarasti sumokėtus pinigus.
Šią tendenciją patvirtina ir 2026 metų statistika. „Check Point Research“ duomenimis, 2026 metų gegužę svetingumo, kelionių ir poilsio sektoriaus organizacijos vidutiniškai patyrė 2 291 kibernetinę ataką per savaitę. Tai buvo 24 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nors bendras kibernetinių atakų skaičius visuose sektoriuose išaugo apie 2 proc.
„Tą patį mėnesį užregistruota 47 318 naujų su kelionėmis susijusių domenų, o vienas iš 112 buvo priskirtas kenksmingų arba įtartinų domenų kategorijai. Šie skaičiai nereiškia, kad kiekvienas keliautojas neišvengiamai susidurs su kibernetine ataka, tačiau rodo, kad atostogų sezonui sukčiai ruošiasi sistemingai ir dideliu mastu“, – sako KTU profesorius.
Viešasis „Wi-Fi“ – ne visada saugus
Dažniausios keliautojų klaidos, pasak Š. Grigaliūno, iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai nekaltos. Žmonės paspaudžia el. paštu ar SMS žinute gautą rezervacijos nuorodą, įsidiegia tariamą oro linijų bendrovės programėlę ar netikėtai pasiūlytą naršyklės atnaujinimą, prisijungia prie telefono automatiškai pasiūlyto belaidžio tinklo arba skirtingose paskyrose naudoja tą patį slaptažodį.
„Riziką didina ir nenaudojamas daugiafaktoris autentifikavimas, silpnas telefono atrakinimo kodas, automatinis prisijungimas prie anksčiau naudotų belaidžių tinklų bei be priežiūros paliktas įrenginys. Ypač pavojinga pasitikėti interneto svetaine vien todėl, kad ji atsivėrė prisijungus prie viešbučio ar oro uosto tinklo“, – pastebi jis.
Naudojantis viešaisiais belaidžiais tinklais taip pat svarbu įvertinti galimas saugumo rizikas. Nors dauguma interneto svetainių ir programėlių ryšį šifruoja, todėl paprastas duomenų perėmimas tapo gerokai sudėtingesnis nei prieš dešimtmetį, vartotojas nekontroliuoja tokio tinklo infrastruktūros ir dažnai negali patikimai nustatyti, kas jį administruoja.
„Svarbu suprasti ir tai, kad naršyklėje rodoma spynelės piktograma patvirtina tik šifruotą ryšį su konkrečia interneto svetaine. Ji negarantuoja, kad ši iš tiesų priklauso bankui, oro linijų bendrovei ar rezervavimo platformai. Netikra svetainė taip pat gali naudoti šifravimą ir turėti galiojantį sertifikatą“, – pabrėžia KTU profesorius.
Šią riziką aiškiai parodė 2026 metais atskleista „CaptiveCrunch“ kampanija. „Microsoft Threat Intelligence“ nustatė, kad su „Midnight Blizzard“ siejama grupė „Storm-2945“ manipuliavo viešbučių ir kitų viešųjų vietų belaidžių tinklų DNS bei HTTP srautu. Keliautojai buvo nukreipiami į netikrus prisijungimo puslapius arba jiems buvo siūloma įdiegti tariamus naršyklės ar operacinės sistemos atnaujinimus.
„Įdiegta kenkėjiška programinė įranga galėjo rinkti slaptažodžius, sesijų žetonus, fiksuoti klavišų paspaudimus, pasiekti failus, taip pat vykdyti garso ir vaizdo stebėseną. Tai nereiškia, kad visi viešbučių belaidžiai tinklai yra pažeisti, tačiau šis atvejis parodo, kad šiuolaikinės grėsmės neapsiriboja vien pasyviu duomenų srauto perėmimu. Vis dažniau derinamas tinklo infrastruktūros pažeidimas, socialinė inžinerija ir vartotojo skatinimas pačiam įdiegti kenkėjišką turinį“, – dalijasi jis.
Kuo dalijamės, mato ne tik draugai
KTU profesoriaus teigimu, naudojantis elektronine bankininkyste, atliekant mokėjimus, jungiantis prie darbinio el. pašto, organizacijos sistemų ar debesijos saugyklų, taip pat keičiant slaptažodžius, saugiausia rinktis mobilųjį internetą, asmeninį prieigos tašką arba kitą patikimą ryšį.
„Viešajame belaidžiame tinkle tokių veiksmų reikėtų vengti. Jei viešuoju tinklu naudotis būtina, jo pavadinimą reikėtų pasitikslinti su viešbučio, oro uosto ar kavinės darbuotoju, išjungti automatinį prisijungimą prie belaidžių tinklų ir failų bendrinimą, naudoti oficialias programėles bei patikimą VPN paslaugą ir neignoruoti įspėjimų dėl saugumo sertifikato“, – sako jis.
VPN apsaugo perduodamą duomenų srautą, tačiau nepadės išvengti sukčiavimo, jei vartotojas pats įves slaptažodį netikroje svetainėje ar įdiegs tariamą atnaujinimą.
Š. Grigaliūnas papildo, kad socialiniuose tinkluose realiuoju laiku skelbiamos atostogų akimirkos taip pat gali kelti grėsmę saugumui. Nuotrauka gali atskleisti dabartinę žmogaus buvimo vietą, viešbutį, kuriame jis apsistojęs, kambario numerį, kelionės trukmę ar net tai, kad jo namuose tuo metu nieko nėra.
„Įrašuose matomi įlaipinimo dokumentai, bagažo etiketės, pasai ar rezervacijų informacija gali atskleisti asmens duomenis ir rezervacijos identifikatorius. Tokia informacija gali padėti sukčiams kurti konkrečiam žmogui pritaikytus scenarijus, pavyzdžiui, apsimesti viešbučio darbuotoju ir reikalauti papildomo mokėjimo“, – pasakoja jis.
Europolas rekomenduoja prieš kelionę peržiūrėti socialinių tinklų privatumo nustatymus ir išjungti buvimo vietos bendrinimo funkciją. Saugiausia atostogų nuotraukomis dalytis jau išvykus iš konkrečios vietos arba grįžus namo.
Kelionei ruošiame ne tik lagaminą
Š. Grigaliūnas pažymi, kad DI keičia tai, kaip atrodo šiuolaikinės kibernetinės apgaulės. Anksčiau įtarimą dažnai sukeldavo prasta kalba, neįtikinamas tekstas ar akivaizdžiai suklastotas turinys, o šiandien DI leidžia sukčiams kurti vis profesionalesnius ir konkrečiam žmogui pritaikytus pranešimus.
„Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) yra įspėjęs, kad DI didina socialinės inžinerijos atakų greitį, mastą ir automatizavimo lygį, taip pat padeda kurti įtikinamus balso ir vaizdo klonus. Microsoft“ savo ruožtu nustatė, kad DI buvo naudojamas reikšmingoje „CaptiveCrunch“ operacijų dalyje. Todėl taisyklinga kalba ir profesionalus dizainas nebėra patikimi pranešimo autentiškumo požymiai – informaciją reikėtų patikrinti kitu, nuo gauto pranešimo nepriklausomu būdu“, – aiškina jis.
Gavus įtartiną pranešimą nereikėtų spausti jame pateiktos nuorodos ar skambinti nurodytu telefono numeriu. Saugiau savarankiškai atidaryti oficialią oro linijų bendrovės, viešbučio ar rezervavimo platformos programėlę, naršyklėje įvesti oficialios svetainės adresą arba susisiekti su įmone jos svetainėje nurodytais kontaktais.
Nuo dalies kibernetinių grėsmių galima apsisaugoti dar prieš kelionę. Prieš išvykstant reikėtų atnaujinti telefono, planšetės ir kompiuterio operacines sistemas, naršykles bei programėles.
„Svarbiose paskyrose būtina įjungti daugiafaktorį autentifikavimą, naudoti skirtingus slaptažodžius ir slaptažodžių tvarkyklę. Įrenginiuose reikėtų nustatyti ilgesnius atrakinimo kodus, biometrinį tapatybės patvirtinimą ir automatinį ekrano užrakinimą, įjungti disko šifravimą, įrenginio buvimo vietos nustatymo, nuotolinio užrakinimo bei duomenų ištrynimo funkcijas“, – pasakoja KTU profesorius.
Prieš kelionę taip pat svarbu pasidaryti atsarginę duomenų kopiją, įjungti banko operacijų pranešimus ir saugioje vietoje išsisaugoti paskyrų atkūrimo kodus.
„Į kelionę verta pasiimti tik tuos duomenis, kurių iš tikrųjų reikės. Asmenims, dirbantiems su jautria organizacijos informacija ar vykstantiems į didesnės rizikos šalis, tikslinga naudoti atskirą kelionėms skirtą įrenginį, kuriame būtų saugoma tik būtiniausia informacija“, – papildo jis.
Ką daryti praradus telefoną?
KTU profesorius dalijasi, kad pametus telefoną pirmiausia reikėtų jį nuotoliniu būdu užrakinti ir pažymėti kaip pamestą. Tuomet būtina susisiekti su mobiliojo ryšio operatoriumi ir sustabdyti SIM kortelės arba eSIM veikimą.
„Iš kito patikimo įrenginio pirmiausia reikėtų apsaugoti pagrindinę el. pašto, „Apple“ ar „Google“ paskyrą ir slaptažodžių tvarkyklę, nes jos dažniausiai naudojamos kitų paskyrų prieigai atkurti. Po to svarbu nutraukti aktyvias prisijungimo sesijas, pakeisti svarbiausius slaptažodžius, informuoti banką, o jei telefone buvo darbo duomenų – nedelsiant pranešti organizacijos IT ar kibernetinio saugumo specialistams“, – aiškina jis.
Jei įrenginio susigrąžinti nepavyksta, jame esančius duomenis reikėtų ištrinti nuotoliniu būdu. Įtarus tikslinę ataką prieš darbo įrenginį, prieš ištrinant duomenis svarbu veiksmus suderinti su incidentų valdymo specialistais, nes įrenginyje gali būti tyrimui reikšmingų skaitmeninių įrodymų.
„Jei pavogtas telefonas ar pinigai arba yra kitų nusikalstamos veikos požymių, būtina kreiptis į policiją. Apie virusą, kenksmingą svetainę ar kitą kibernetinį incidentą galima pranešti NKSC jo interneto svetainėje, el. paštu cert@nksc.lt arba telefonu 1843. Tokiais atvejais ypač svarbu reaguoti kuo greičiau, nes užpuolikai gali pasinaudoti ne tik pačiu įrenginiu, bet ir jame likusiomis aktyviomis prisijungimo prie paskyrų sesijomis“, – sako Š. Grigaliūnas.
Jis pažymi, kad kibernetinis saugumas atostogų metu neturėtų būti suvokiamas kaip papildoma našta. Pakanka kelių iš anksto susiformuotų įpročių, padedančių apsaugoti ne tik duomenis ir pinigus, bet ir išvengti nemalonumų, galinčių sutrikdyti pačią kelionę.
„KTU Kibernetinio saugumo kompetencijų centre nuolat pabrėžiame, kad technologijos sparčiai tobulėja ir suteikia vis daugiau galimybių tiek vartotojams, tiek sukčiams. Vis dėlto kritinis mąstymas, informacijos patikrinimas kitu, nuo gauto pranešimo nepriklausomu būdu ir tinkamai apsaugotas įrenginys išlieka vienomis veiksmingiausių apsaugos priemonių“, – teigia KTU profesorius.
About the Author
