Kol vis daugiau valstybių svarsto riboti vaikų prieigą prie socialinių tinklų, Prancūzija ką tik parodė, kad vien politinio ryžto tam nepakanka. Rugpjūčio 14 d. šalies Konstitucinė Taryba Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažino įstatymo nuostatas, kurios būtų uždraudusios jaunesniems nei 15 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais. Pasak teisės firmos „Sorainen“ teisininko Povilo Plikūno, šis sprendimas gali tapti svarbiu atskaitos tašku ir kitoms panašius ribojimus svarstančioms Europos valstybėms.
„Nepilnamečių apsauga nuo neigiamos socialinių tinklų įtakos yra svarbus ir teisėtas tikslas. Tačiau vien amžiaus kriterijumi grįstas visiškas draudimas neišvengiamai susiduria su proporcingumo, teisės į informaciją, saviraiškos laisvės ir privataus gyvenimo apsaugos klausimais. Prancūzijos sprendimas aiškiai parodo, kad teisėtas tikslas savaime dar nepateisina bet kokių jam pasiekti pasirinktų priemonių“, – sako P. Plikūnas.
Vien amžiaus ribos nepakanka
Prancūzijos Konstitucinė Taryba įžvelgė kelias esmines numatyto draudimo problemas. Anot P. Plikūno, jis būtų taikytas itin plačiai, nepakankamai atsižvelgiant į konkrečių platformų paskirtį, funkcijas ir jų iš tiesų keliamą riziką. Be to, visi jaunesni nei 15 metų asmenys būtų netekę galimybės naudotis socialiniais tinklais, nepaliekant galimybės įvertinti konkretaus vaiko situacijos ar atsižvelgti į jo tėvų sprendimą.
„Jeigu ribojamos pagrindinės žmogaus teisės, turi būti aišku, nuo kokios konkrečios žalos siekiama apsaugoti ir kodėl tam reikalinga būtent tokia plati priemonė. Vien prielaidos, kad socialiniai tinklai vaikams gali būti žalingi, vertinant ribojimo proporcingumą nepakanka“, – aiškina P. Plikūnas.
Dar viena problema, pasak teisininko, susijusi su amžiaus patikra. Kad jaunesni nei 15 metų asmenys negalėtų naudotis socialiniais tinklais, platformoms tektų nustatyti vartotojų amžių, todėl jį vienaip ar kitaip galėtų tekti patvirtinti ir suaugusiesiems. Konstitucinės Tarybos vertinimu, įstatyme nebuvo pakankamai aiškiai nustatytos tokių patikrų sąlygos ir privatumo apsaugos garantijos.
„Siekiant apsaugoti vaikus negalima neproporcingai apriboti visų kitų vartotojų teisės į privatų gyvenimą. Todėl įstatymų leidėjams teks atsakyti ne tik į klausimą, nuo kokio amžiaus riboti prieigą, bet ir kaip tą amžių patikrinti renkant kuo mažiau asmens duomenų“, – pažymi teisininkas.
Prancūzijos pasirinkimas šiuo požiūriu skiriasi ir nuo Europos Parlamento siūlymo. Parlamentas yra raginęs ES mastu nustatyti bendrą 16 metų amžiaus ribą socialiniams tinklams ir kai kurioms kitoms skaitmeninėms paslaugoms, tačiau 13–16 metų paaugliams leisti jomis naudotis su tėvų sutikimu kol kas tai nėra privaloma ES taisyklė.
Australijoje draudimas galioja, bet vaikai socialinių tinklų neatsisakė
Prancūzijos sprendimas priimtas tuo metu, kai jau galima vertinti pirmuosius Australijoje galiojančio draudimo rezultatus. 2025 m. gruodį ji tapo pirmąja valstybe, įpareigojusia tam tikras socialinių tinklų platformas imtis priemonių, kad jaunesni nei 16 metų asmenys jose neturėtų paskyrų.
Vis dėlto Niukaslo universiteto tyrimas parodė, kad praėjus trims mėnesiams po ribojimų įvedimo apie 86 proc. jaunesnių nei 16 metų respondentų vis dar naudojosi bent viena ribojama platforma. Dalis jų draudimą apeidavo naudodamiesi netikromis, draugų ar šeimos narių paskyromis. Patys mokslininkai pabrėžia, kad tai tik pirmieji duomenys ir galutinėms išvadoms apie draudimo poveikį dar per anksti. P. Plikūno teigimu, šie rezultatai svarbūs ir vertinant tokios priemonės proporcingumą.
„Jie dar neleidžia sakyti, kad Australijos pasirinktas būdas neveikia, tačiau kelia klausimą, kiek tokia griežta priemonė yra veiksminga. Jei ribojimas reikšmingai varžo teises, bet didelė dalis vaikų jį vis tiek apeina, į tai negalima neatsižvelgti vertinant, ar pasirinktos priemonės yra pagrįstos“, – teigia P. Plikūnas.
Australijos draudimo atitikimas Konstitucijai taip pat tebėra ginčijamas šalies Aukščiausiajame Teisme.
Europa draudimų idėjos neatsisako
Nepaisant Prancūzijos sprendimo, pastangos griežčiau saugoti vaikus internete Europoje neslūgsta. Europos Parlamentas yra pasiūlęs bendrą amžiaus ribą, o Europos Komisijos suburta ekspertų grupė šią vasarą rekomendavo svarstyti ne vien ją, bet ir skirtingam vaikų amžiui pritaikytas apsaugos priemones, saugesnį platformų veikimą, skaitmeninį raštingumą bei didesnį tėvų vaidmenį.
P. Plikūno vertinimu, Prancūzijos Konstitucinės Tarybos sprendimas veikiausiai nepakeis pačių siekių riboti vaikų naudojimąsi socialiniais tinklais, tačiau gali turėti įtakos tam, kokios taisyklės bus siūlomos ateityje.
„Prancūzijos sprendimas nesako, kad vaikų prieigos prie socialinių tinklų riboti negalima. Tačiau neužtenka tiesiog pasirinkti amžiaus ribą. Reikia aiškaus ryšio su konkrečiomis rizikomis, įvertinti, ar tikslo negalima pasiekti mažiau teises ribojančiomis priemonėmis, numatyti privatumo apsaugos garantijas ir pagrįsti, kodėl pasirinktas ribojimas yra būtinas“, – sako teisininkas.
Anot jo, tokie patys klausimai kiltų ir Lietuvoje, jei čia būtų svarstomas panašus draudimas. Vaikų apsaugą tektų derinti su Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių sistemoje ginamomis teisėmis į saviraišką, informaciją ir privatų gyvenimą.
„Diskusija, panašu, jau pereina į kitą etapą. Klausimas nebėra vien tai, ar valstybės ribos vaikų naudojimąsi socialiniais tinklais. Dabar svarbiausia – kokias priemones jos pasirinks ir ar šios bus ne tik griežtos, bet ir veiksmingos bei proporcingos“, – apibendrina P. Plikūnas.
About the Author
