Kada paskutinį kartą vyro paklausėte ne „Kaip sekasi?“, o „Kaip tu iš tikrųjų jautiesi?“ Ir kada paskutinį kartą vyras, užuot atsakęs „viskas gerai“, išdrįso pasakyti, kad jam sunku?
Nors apie emocinę sveikatą šiandien kalbame vis daugiau, vyrams šioje srityje vis dar tenka susidurti su gajais stereotipais. Stiprus vyras turi susitvarkyti pats. Neturėtų skųstis. Neturėtų rodyti silpnumo. Neturėtų prašyti pagalbos. Tačiau kas nutinka, kai toks „turiu susitvarkyti pats“ tampa ne stiprybe, o siena, už kurios lieka neišsakytos emocijos, vienatvė, santykių krizės ar kiti sunkumai?
Būtent apie tai bus kalbam naujame Klaipėdos apskrities pagalbos vyramscentro ir „Drąsūs pokalbiai” tinklalaidžių cikle „Vyrai kalbasi“. Septyniose profesionaliai nufilmuotose tinklalaidėse įvairių sričių specialistai kalbasi apie vyrams aktualias, kartais nepatogias, tačiau labai svarbias temas. Pokalbius veda psichoterapeutas Darius Docius, Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro ir emocinės paramos vyrams linijos „Nelik vienas“ vadovas. Pagrindinė projekto žinutė paprasta, bet itin svarbi: vyrai kalbasi. Ir tai yra normalu.
Kodėl vyrams vis dar sunku pasakyti „man sunku“?
Projekto autorė Fausta Tavoraitė sako, kad šiandien vyrai tarsi gyvena tarp dviejų pasaulių. Viena vertus, visuomenė sparčiai keičiasi – vis daugiau kalbame apie psichologinę sveikatą, santykius, tėvystę, gebėjimą atpažinti emocijas ir laiku kreiptis pagalbos. Kita vertus, nemažai vyrų užaugo su kitokiu supratimu apie vyriškumą – esą vyras turi būti stiprus, ištverti sunkumus, nerodyti emocijų ir viską išspręsti pats: „Ne todėl, kad vyrams skauda mažiau, o todėl, kad jiems dažnai sunkiau pripažinti, jog skauda.“
Tai atsispindi ir statistikoje: Lietuvoje apie 80 proc. nusižudžiusių žmonių yra vyrai, nors jie gerokai rečiau nei moterys kreipiasi psichologinės pagalbos. Tai verčia klausti, ar problema iš tiesų yra emocijų trūkumas, o gal priešingai – jų slopinimas ir pagalbos vengimas.
Todėl „Vyrai kalbasi“ siekia parodyti kitokį pavyzdį. Ne teorinį, o gyvą – kai vyrai kalba apie tai, kas jiems rūpi, kas skauda, kas kelia klausimų ir kur kartais patys nežino, kaip rasti atsakymus.
Dėmesys – esminėms temoms
Septynios tinklalaidės apima labai skirtingas gyvenimo sritis – nuo smurto ir vyriškumo sampratos iki tėvystės, intymumo, pilietinės atsakomybės ir vienatvės. Jos išgrynintos remiantis realia Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro patirtimi, analizuota emocinės paramos vyrams linijos „Nelik vienas“ pokalbių statistika, dažniausiai pasitaikančios skambučių temos ir priežastys, dėl kurių vyrai kreipiasi pagalbos, todėl kiekviena projekto tema – ne abstrakti diskusija: už jos slypi tikros vyrų patirtys ir realūs gyvenimo klausimai.
„Galbūt tai kažkieno tėtis, kuris tyliai išgyvena vienatvę. Galbūt tai tavo vyras, kuris kasdien rūpinasi šeima, bet niekada nepasako, kad pats nebesusitvarko. Kažkieno sūnus ar brolis, kuris vis dar ieško atsakymo, ką šiandien reiškia būti vyru“, – sako F.Tavoraitė ir pristato visas tinklalaides.
Pirmoji tinklalaidė nagrinėja vieną sudėtingiausių temų – smurtą.Pokalbyje su dr. Vaidu Viršilu, Klaipėdos universiteto vyresniuoju lektoriumi ir Lietuvos probacijos tarnybos darbuotoju, kalbama apie tai, kas vyksta žmogaus viduje, kai kylantis impulsas virsta veiksmu.
Pokalbis skirtas ne tik smurto priežastims, bet ir emocijų valdymui, visuomenėje įsitvirtinusiems mitams, prevencijai bei pagalbos galimybėms. Tai svarbi tema ne tik tiems, kurie susiduria su smurtu tiesiogiai. Ji skatina geriau suprasti, kaip formuojasi destruktyvus elgesys, kaip jį atpažinti ir kodėl gebėjimas sustoti bei ieškoti pagalbos yra atsakomybės, o ne silpnumo ženklas.
Ką šiandien reiškia būti vyru?Ar vyrystės sampratą vis dar formuoja tėvas, senelis ir kiti autoritetai? O ką daryti, kai jų trūksta? Kiek vyriškumui svarbi bendruomenė, o kiek – asmeninė emocinė branda?Šiuos klausimus tinklalaidėje nagrinėja Mantas Liugas, advokatas, mediatorius ir pilietinio sąmoningumo ugdytojas.
Pokalbis kviečia pažvelgti į vyrystę ne kaip į griežtą taisyklių rinkinį, o kaip į nuolat besikeičiantį procesą. Jaunam vyrui šiandien tenka susidurti su daugybe skirtingų lūkesčių – būti stipriam, sėkmingam, atsakingam, gebėti pasirūpinti kitais ir kartu mokėti pasirūpinti savimi. Tačiau kas iš tiesų padeda užaugti emociškai brandžiu vyru?
Dar viena tinklalaidė paliečia temą, apie kurią viešai kalbėti vis dar nėra paprasta – pornografijos poveikį jauniems vyrams.Pokalbyje su urologu ir seksologu Mindaugu Danilevičiumi kalbama apie pornografijos įtaką savivertei, santykiams, intymumui ir emocinei sveikatai.
Šiandien jaunas žmogus informaciją apie intymumą gali pasiekti vos keliais telefono ekrano paspaudimais. Tačiau ar tai, ką jis mato ekrane, padeda suprasti realius santykius, savo kūną ir partnerį?Tinklalaidė kviečia apie tai kalbėti atvirai, be gėdinimo ir moralizavimo, kartu ieškant atsakymų, kaip formuojasi sveikas santykis su savo kūnu, seksualumu ir kitu žmogumi.
Vyro vaidmuo visuomenėje neapsiriboja šeima, darbu ar asmeniniais santykiais. Ketvirtojoje tinklalaidėje kalbama apie pilietinę atsakomybę ir vyro santykį su valstybe bei bendruomene. Ką reiškia būti pasiruošusiam krizei? Ar pilietinė atsakomybė yra pareiga, kurią privalome atlikti, ar sąmoningas pasirinkimas? Kiek svarbus bendruomeniškumas ir kokį vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje gali atlikti vyras?
Šis pokalbis leidžia į vyro atsakomybę pažvelgti plačiau – ne tik kaip į asmeninį įsipareigojimą artimiausiems žmonėms, bet ir kaip į santykį su aplinka, kurioje gyvename. Laidoje dalyvauja Aidas Kryževičius, VšĮ Pilietinio ugdymo centro direktorius ir karys savanoris.
Skyrybos dažnai reiškia ne tik santykių pabaigą. Tėvui tai gali tapti ir labai skausmingu laikotarpiu, kai reikia iš naujo atrasti savo vietą vaiko gyvenime.
Penktojoje tinklalaidėje Mantas Liugas kalba apie tėvystę po skyrybų, vyrų emocinę sveikatą, vaikų gerovę, mediaciją ir svarbiausią klausimą – kaip išsaugoti ryšį su vaiku, net kai šeima nebegyvena kartu. Tai pokalbis apie atsakomybę, santykius ir gebėjimą atskirti suaugusiųjų konfliktus nuo vaiko poreikių.
Šeštoji tinklalaidė paliečia temą, kuri dažnai slepiasi po fraze „man viskas gerai“.Vienatvė, depresija, emocijų slėpimas ir savižudybių prevencija – apie tai kalbama su Kasparu Žiaučyna, „Jaunimo linijos“ savanoriu bei Šeimos ir vaiko gerovės centro psichologu.
Kartais žmogus gali būti apsuptas žmonių, turėti šeimą, darbą, draugų ir vis tiek jaustis visiškai vienas. Vyrams šis vienišumas gali būti ypač sunkiai pastebimas, nes iš jų dažnai tikimasi, kad jie patys susitvarkys. Būtent todėl svarbu ne tik išmokti kalbėti apie savo sunkumus, bet ir išmokti išgirsti kitą, o kartais paprastas klausimas „Kaip tu iš tikrųjų laikaisi?“ gali būti daug svarbesnis, nei atrodo.
Algirdas Daniela dalinasi savo istorija. Joje pasakojamas vyro 9 metų kelias ieškant pagalbos, einant gijimo keliu. Tai vyras, kuris suprato, jog su savo problemomis vienas nesusitvarko, kenčia psichosomatiškai, todėl kreipėsi į psichiatrą: prasidėjo 9 metų kelionė, kurioje jis pažino save, suprato, apie ką yra jo nerimas, kokius signalus siunčia jo kūnas ir pan.
Pokytis gali prasidėti ir nuo vieno pokalbio
„Tikiuosi, kad šis projektas taps tuo pirmuoju pokalbiu, kurio daugeliui vyrų taip trūksta. Ne todėl, kad jis išspręs visas problemas, o todėl, kad padės suprasti – vyrai kalbasi. Tai normalu“, – sako pašnekovė.
Galbūt vienam vyrui išgirstas pokalbis padės pirmą kartą atvirai pasikalbėti su artimu žmogumi. Kitam – suprasti, kad jo patiriami sunkumai nėra išskirtiniai. Dar kitam – pagaliau kreiptis į psichologą, psichoterapeutą, psichiatrą, emocinės paramos liniją ar vyrų bendruomenę.
Pasak projekto autorės, pokyčių jau galima pastebėti: daugėja vyrams skirtų bendruomenių, atvirų pokalbių ir visuomeninių iniciatyvų. Vis daugiau vyrų viešai dalijasi savo patirtimis, kalba apie emocinę sveikatą ir ieško pagalbos: „Ypač džiugina jaunesnės kartos požiūris: jauni vyrai vis drąsiau domisi terapija, emociniu raštingumu, savo vidiniu pasauliu, ieško bendruomenių ir nebūtinai priima senąją nuostatą, kad vyras privalo viską iškęsti vienas.“
Tačiau, pabrėžia pašnekovė, stigma dar niekur nedingo. Vyrai vis dar gerokai rečiau nei moterys kreipiasi psichologinės pagalbos, o neretai tai padaro tik tada, kai situacija tampa kritinė, todėl svarbu kalbėti ne tik tada, kai jau labai sunku – reikia mokytis kalbėtis anksčiau.
„Vyrai kalbasi“ – nes kalbėti yra drąsa
Galbūt vienas svarbiausių projekto akcentų yra noras pakeisti patį supratimą apie vyro stiprybę. Stiprus vyras tikrai nebūtinai yra tas, kuris niekada neverkia, nesiskundžia ir viską išsprendžia pats. Galbūt stiprybė yra gebėjimas pripažinti, kad nežinai, ką daryti. Pasakyti, kad skauda. Prisipažinti, kad esi pavargęs. Paprašyti pagalbos. Ar tiesiog pasikalbėti.
„Norisi, kad vis daugiau žmonių suprastų – stiprybė slypi ne gebėjime tylėti, o drąsoje pripažinti, kad šiandien man sunku. Tikiu, kad požiūris keisis ne per vieną dieną. Tačiau kiekvienas toks projektas, kiekvienas atviras pokalbis ir kiekvienas vyras, kuris išdrįsta pasakyti „man sunku“, po truputį mažina stigmą. O visuomenės pokyčiai dažniausiai ir prasideda nuo mažų, bet drąsių žingsnių.“, – sako F.Tavoraitė.
Būtent tokį pavyzdį ir siekia parodyti projektas „Vyrai kalbasi“ – be moralizavimo, be vieno teisingo atsakymo ir be bandymo apsimesti, kad sudėtingų klausimų nėra.
Septynios tinklalaidės – tai septyni skirtingi pokalbiai, tačiau juos jungia viena mintis: apie tai, kas svarbu, verta kalbėti. Sekite projekto „Vyrai kalbasi“ naujienas ir žiūrėkite tinklalaides – galbūt vienas iš šių pokalbių taps priežastimi pradėti savąjį.
Pirmąjį „Vyrai kalbasi“ tinklalaidės epizodą jau galima žiūrėti Laisvės TV YouTube kanale –
VYRAI KALBASI: TĖVYSTĖ PO SKYRYBŲ. Kaip neprarasti ryšio su vaiku? | @drasuspokalbiai x Laisvės TV
Projektą finansuoja Europos Sąjunga.
About the Author
