Technologijų sinergija su 5G
Logistikos sektorius pastaraisiais metais patyrė reikšmingų struktūrinių pokyčių, kuriuos lėmė ne tik augantys prekių srautai ir sudėtingėjančios tiekimo grandinės, bet ir vis didėjantis poreikis efektyvinti procesus, užtikrinti aukštą saugumo lygį bei mažinti veiklos poveikį aplinkai. Dideli logistikos parkai, sandėliavimo ir distribucijos centrai, transporto mazgai susidūrė su situacija, kai tradiciniai veiklos modeliai, paremti rankiniu darbu, fiziniais patruliavimais ir stacionariomis stebėjimo sistemomis, tapo nepakankami. Šiame kontekste skaitmeninės ir autonominės technologijos tapo vienu svarbiausių atsakų į sektoriaus iššūkius.
Būtent tokiame kontekste buvo įgyvendintas projektas „Inovatyvių skaitmeninių technologinių sprendimų vystymas, panaudojant 5G ryšio technologijas“ (Projekto numeris: 08-004-K-0012). Projektas buvo orientuotas į praktinių, rinkai parengtų sprendimų kūrimą, pasitelkiant 5G ryšio technologijas ir autonomines sistemas, kurios leistų iš esmės pakeisti logistikos infrastruktūros stebėsenos, duomenų surinkimo ir kontrolės procesus. Projekto metu buvo siekiama ne tik sukurti technologinius prototipus, bet ir įrodyti jų veikimą realiomis sąlygomis bei parengti sprendimus praktiniam diegimui.
Projektas buvo įgyvendintas konsorciumo principu. Pagrindinis projekto vykdytojas buvo UAB „Terra IT“, atsakinga už bendrą projekto valdymą, veiklų koordinavimą, sprendimų integraciją ir projekto rezultatų pritaikymą verslo procesams. UAB „Synergy Effect“ projekte dalyvavo kaip partneris, vykdęs projekto įgyvendinimo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas bei prisidėjęs prie technologinių sprendimų kūrimo ir realizavimo, glaudžiai bendradarbiaudamas su Vilniaus universitetu mokslinių tyrimų srityje. Vilniaus universitetas buvo projekto partneris, vykdęs MTEP tyrimus, technologinių sprendimų analizę ir rezultatų mokslinę validaciją.
Vienas iš pagrindinių projekto problematikos aspektų buvo tradicinių logistikos teritorijų stebėsenos ir duomenų rinkimo sprendimų ribotumas. Iki projekto įgyvendinimo daugelyje objektų saugumas ir kontrolė buvo užtikrinami fiziniais apsaugos darbuotojų patruliavimais arba stacionariomis vaizdo stebėjimo sistemomis, o dalis procesų buvo grindžiami rankiniu duomenų rinkimu. Tokie sprendimai reikalavo nuolatinių žmogiškųjų išteklių, buvo brangūs eksploatuoti ir ne visuomet leido laiku reaguoti į incidentus ar gauti aktualią informaciją sprendimų priėmimui. Didelėse ar nutolusiose teritorijose fiziniai apėjimai dažnai užimdavo daug laiko, o stacionarios sistemos pasižymėjo ribota aprėptimi ir sudėtingu diegimu.
Papildomą spaudimą logistikos sektoriui darė augantys tvarumo ir aplinkosaugos reikalavimai. Kiekviena papildoma patruliavimo išvyka ar techninė patikra didino transporto naudojimą, degalų sąnaudas ir CO₂ emisijas. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos žaliąją darbotvarkę ir nacionalinius klimato tikslus, tapo būtina ieškoti sprendimų, leidžiančių sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, kartu išlaikant ar net didinant saugumo, kontrolės ir procesų skaidrumo lygį.
Projekto tikslas buvo sukurti integruotą skaitmeninę platformą, kuri spręstų šiuos iššūkius kompleksiškai. Projekte buvo kuriami du tarpusavyje papildantys skaitmeniniai sprendimai: automatizuotas duomenų surinkimo ir informacijos išgavimo sprendimas bei autonominė nutolusių logistikos teritorijų stebėsenos sistema. Buvo siekiama sujungti autonominio skrydžio technologijas, pažangų pozicionavimą, didelės spartos ryšį ir centralizuotą programinę įrangą į vientisą sprendimų ekosistemą.
Pagrindinis projekto vykdytojas UAB „Terra IT“ buvo atsakingas už projekto koordinavimą, veiklų planavimą, projekto eigos valdymą ir sukurtų technologijų integraciją į logistikos ir transporto valdymo procesus. Įmonė, turinti ilgametę patirtį verslo, transporto ir logistikos valdymo sistemų kūrime, projekte įgyvendino sprendimus, leidžiančius automatizuoto duomenų surinkimo ir stebėsenos metu gautą informaciją integruoti į platesnes informacines sistemas, užtikrinti jos analizę ir panaudojimą sprendimų priėmimui. Terra IT taip pat buvo atsakinga už verslo scenarijų formavimą, sprendimų pritaikymą realiems logistikos procesams ir projekto rezultatų parengimą komerciniam naudojimui.
UAB „Synergy Effect“ projekte prisidėjo prie autonominės stebėsenos sprendimo kūrimo, projektavo ir įgyvendino drono stoties sprendimus, autonominio pakilimo ir nusileidimo mechanizmus, drono valdymo logiką, 5G ryšio integraciją ir centralizuotą valdymo programinę įrangą. Projekto metu Synergy Effect įgyvendino kelias prototipo iteracijas, testavo sprendimus realiomis sąlygomis ir parengė technologinius sprendimus praktiniam naudojimui, dalį veiklų vykdydama kartu su Vilniaus universitetu.
Vilniaus universitetas projekte dalyvavo kaip mokslo ir tyrimų partneris. Universiteto mokslininkai vykdė tyrimus, susijusius su pozicionavimo sprendimais, RTK GNSS technologijų tikslumu, autonominio nusileidimo paklaidomis ir jų mažinimo metodais. Tyrimų metu buvo patvirtinta, kad vien palydovinis pozicionavimas nėra pakankamas patikimam autonominiam nusileidimui, todėl buvo taikomi kombinuoti sprendimai, leidę pasiekti centimetro tikslumą. Taip pat buvo analizuotas duomenų perdavimo per 5G tinklą stabilumas ir jo įtaka autonominių sistemų patikimumui. Ši mokslinė veikla užtikrino, kad kuriami technologiniai sprendimai būtų pagrįsti tyrimais ir atitiktų aukštus saugumo bei patikimumo reikalavimus
Projekto metu buvo sukurta autonominė drono stotis, dar vadinama „drone-in-a-box“, kuri tapo centriniu vieno iš sukurtų sprendimų elementu. Ji užtikrino saugų drono laikymą, automatinį pakilimą ir nusileidimą bei baterijos įkrovimą. Dronas galėjo savarankiškai pakilti pagal nustatytą tvarkaraštį arba įvykį, vykdyti suplanuotą maršrutą, realiuoju laiku perduoti vaizdo ir telemetrijos duomenis bei grįžti į stotį, kur buvo atliekamas tikslus nusileidimas ir automatinis įkrovimas. Visa sistema buvo valdoma per centralizuotą programinę įrangą.
Ypatingą reikšmę projekte turėjo 5G ryšio technologijų taikymas, kuris buvo esminis abiem sukurtiems sprendimams. Projekto metu buvo patvirtinta, kad 5G ryšys užtikrina stabilų, mažo vėlinimo ir didelės spartos duomenų perdavimą, būtiną tiek automatizuotam duomenų surinkimui, tiek autonominėms sistemoms. Tai leido patikimai perduoti aukštos kokybės vaizdo srautus ir duomenis net sudėtingose logistikos aplinkose, kuriose tradiciniai ryšio sprendimai dažnai susiduria su trikdžiais. 5G ryšys sudarė sąlygas atsisakyti atskiro radijo valdymo kanalo, supaprastinti sistemų diegimą ir padidinti jų lankstumą.
Projekto įgyvendinimo metu buvo atlikti intensyvūs bandymai realiose logistikos teritorijose. Bandymų metu buvo vertinamas abiejų sukurtų sprendimų stabilumas, autonominių misijų patikimumas, ryšio kokybė ir integracija su skirtingomis infrastruktūromis. Surinkti duomenys buvo panaudoti tolesniam technologijų tobulinimui ir galutinių sprendimų parengimui rinkai. Testavimų rezultatai parodė, kad sukurti sprendimai atitiko suplanuotus techninius parametrus ir buvo parengti praktiniam diegimui.
Įgyvendinto projekto rezultatai apėmė du tarpusavyje susijusius, tačiau savarankiškai veikiančius skaitmeninius produktus. Automatizuotas duomenų surinkimo sprendimas ir autonominė drono stebėsenos sistema leido sumažinti žmogaus darbo poreikį, pagreitinti reakciją į incidentus, padidinti objektų saugumą ir sumažinti logistikos operacijų poveikį aplinkai. Automatizuota stebėsena ir duomenų analizė pakeitė dalį fizinių patruliavimų ir rankinių procesų, sudarydama prielaidas tvaresniam logistikos sektoriaus vystymui.
Bendra projekto vertė siekė 1 167 217,51 Eur, iš kurių 776 752,97 Eur sudarė skirta finansavimo suma. Projektą įgyvendino UAB „Terra IT“ kartu su partneriais UAB „Synergy Effect“ ir Vilniaus universitetu. Projektas dalinai finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos Kartos Lietuva“ lėšomis ir 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšomis.
Įgyvendintas projektas tapo reikšmingu pavyzdžiu, kaip verslo, technologijų ir mokslo sinergija gali sukurti apčiuopiamą vertę logistikos sektoriui ir sudaryti prielaidas inovatyvių sprendimų plėtrai nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga – NextGenerationEU.
About the Author
