Ką pasėsi, tą ir pjausi? Vasarai pamažu einant į pabaigą, įprasta atsigręžti į tai, kokia ji buvo mums, žmonėms. Tačiau Žolinės primena pažvelgti ir į tai, ką šis šiltasis sezonas reiškė augalams – kokiomis sąlygomis jie augo ir ką jų augimo ritmas gali pasakyti apie besikeičiantį klimatą?
Augalai vieni pirmųjų pajunta klimato pokyčius
Šią vasarą Lietuvoje netrūko kontrastų – birželio pabaigoje fiksuota rekordinė kaitra, liepą daugelyje šalies vietų gausiai lijo, o stiprios audros ir viesulai pridarė žalos miškams bei ūkiams. Tokie kontrastingi orai primena, kad augalai vis dažniau susiduria su sparčiai besikeičiančiomis augimo sąlygomis.
Augalai į klimato pokyčius reaguoja vieni pirmųjų. Skirtingai nei gyvūnai, jie negali staigiai pakeisti savo augimo vietos ir ieškoti palankesnių sąlygų kitur, todėl temperatūros, kritulių ar dirvožemio drėgmės pokyčiai tiesiogiai veikia jų augimą, žydėjimą, paplitimą ir atsparumą.
Klimato kaita keičia ne tik oro temperatūrą, bet ir kitus augalams svarbius aplinkos veiksnius. Keičiasi kritulių kiekis ir jų pasiskirstymas – vienais laikotarpiais augalams gali trūkti vandens, kitais gausūs krituliai lemia dirvožemio užmirkimą. Tokios sąlygos apsunkina augimą, skatina augalų ligų plitimą ir pelėsių susidarymą.
„Kalbėdami apie klimato kaitą dažnai dėmesį sutelkiame į temperatūros rekordus ar ekstremalius orus, tačiau ne mažiau svarbu stebėti, kaip į šiuos pokyčius reaguoja visa gamta. Augalai yra tarsi jautrūs aplinkos pokyčių rodikliai – jų augimo ritmas leidžia geriau suprasti, kaip keičiasi mūsų ekosistemos ir kokią įtaką tai gali turėti žmonėms“, – sako Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.
Pokyčiai matomi skirtingose ekosistemose
Klimato kaita nevienodai veikia skirtingas augalų rūšis ir ekosistemas. Vienoms rūšims šiltesnės sąlygos tampa palankesnės, kitoms – priešingai.
Lietuvoje jau galima pastebėti, kad kai kurios šiltesnio klimato regionams būdingos augalų rūšys pamažu įsitvirtina. Tuo tarpu daliai vietinių augalų rūšių, prisitaikiusių prie įprasto Lietuvos klimato, naujos sąlygos tampa vis mažiau palankios. Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato kaitos ateityje mūsų šalyje gali mažėti paprastosios eglės (Picea abies), o kai kurios rūšys, pavyzdžiui, paprastasis bukas (Fagus sylvatica), natūraliai plečia savo arealą Lietuvoje. Kartu didėja ir invazinių rūšių, tokių kaip uosialapis klevas (Acer negundo), baltažiedė robonija (Robinia pseudoacacia), vėlyvoji ieva (Padus serotina) plitimo rizika.
Klimato pokyčius jaučia ir miškai. Ilgesni sausrų laikotarpiai silpnina medžius, todėl jie tampa jautresni ligoms ir kenkėjams. Švelnesnės žiemos sudaro palankesnes sąlygas išgyventi kai kuriems vabzdžiams, tarp jų – žievėgraužiui tipografui.
Ne mažiau jautrūs ir vandens telkiniai. Aukštesnė temperatūra bei intensyvesnės liūtys gali skatinti didesnį maistinių medžiagų patekimą į vandenį. Tai spartina eutrofikaciją – procesą, kai sparčiai daugėja dumblių, mažėja deguonies kiekis ir prastėja sąlygos vandens augalams bei gyvūnams.
Kodėl tai svarbu kiekvienam iš mūsų?
Augalų pokyčiai nėra svarbūs tik gamtininkams – jie tiesiogiai susiję su mūsų kasdieniu gyvenimu.
Baltijos regiono moksliniai tyrimai rodo, kad nors dėl ankstyvesnio pavasario vegetacijos sezonas prasideda anksčiau, tačiau paskutinių šalnų laikas reikšmingai nesikeičia. Dėl to didėja rizika, kad jau pradėjusius augti ūglius ar žiedus pažeis vėlyvos šalnos. Šis reiškinys vadinamas netikruoju pavasariu (angl. false spring) ir gali paveikti tiek laukinius augalus, tiek žemės ūkio kultūras.
Besikeičiančios augimo sąlygos daro įtaką derliaus kiekiui ir kokybei. Miškuose nuo medžių būklės priklauso jų atsparumas ligoms ir kenkėjams, taip pat visa ekosistemų pusiausvyra. Kai kurių augalų žydėjimo laikotarpiai kinta, todėl pokyčius gali pajusti ir žiedadulkėms jautrūs žmonės.
Augalai yra ekosistemų pagrindas – jie aprūpina mus maistu ir deguonimi, saugo dirvožemį, reguliuoja vandens apykaitą ir sudaro buveines daugybei kitų organizmų. Todėl žvelgiant į vešlią vasaros gamtą verta prisiminti, kad jos gyvybingumas priklauso nuo daugybės tarpusavyje susijusių procesų, kuriuos jau šiandien veikia klimato kaita.
„Klimato kaita nėra tik ateities problema – jos poveikį matome jau dabar, stebėdami augalų augimo ritmą ir vis dažnėjančius gamtos sutrikimus. Tai ne pavieniai reiškiniai, o ženklai, kad keičiasi visa ekosistemų pusiausvyra“, – teigia Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.
About the Author
