Saulės energetikos plėtra Lietuvoje nemažina tempo – ESO duomenimis, šių metų gegužę šalyje buvo jau daugiau kaip 186 tūkst. gaminančių vartotojų, o vis daugiau saulės elektrinių įsirengia ir verslo įmonės. Visgi augant investicijoms, daugėja ir brangiai kainuojančių montavimo klaidų. Draudimo bendrovė BTA registruoja atvejus, kai dėl netinkamai įrengtos ar paleistos saulės elektrinės verslas patiria dešimčių tūkstančių eurų nuostolius – viena pastaruoju metu užfiksuota žala siekė beveik 20 tūkst. eurų.
Dažniausiai registruojamos žalos susijusios su pažeistomis pastatų konstrukcijomis, sugadinta elektros įranga, nutrauktais ryšio tinklais ar pažeistomis požeminėmis komunikacijomis. Tokie incidentai gali lemti ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir projektų vėlavimą, papildomas rangovų išlaidas bei reputacijos riziką.
„Dažnai manoma, kad pagrindinės rizikos kyla eksploatuojant saulės elektrinę, tačiau mūsų praktika rodo, kad nemaža dalis draudžiamųjų įvykių nutinka būtent jos montavimo bei prijungimo prie tinklo metu. Viena klaida gali sugadinti ne tik pačią sistemą, bet ir kitą namų ar verslo objekte esančią įrangą“, – sako BTA draudimo bendrosios civilinės atsakomybės ir aviacinių rizikų draudimo produktų vadovas Eugenijus Bulavas.
Viena didžiausių pastaruoju metu registruotų žalų draudimo bendrovėje siekė beveik 20 tūkst. eurų. Paleidžiant saulės elektrinę ir atliekant sistemos testavimą į vidaus elektros tinklą buvo paduota elektra, neprijungus nulinio laidininko, todėl buvo sugadinta didelė dalis prie tinklo prijungtų elektros prietaisų.
Didžiausi nuostoliai – ne pačiai elektrinei
E. Bulavo teigimu, saulės elektrinių projektai šiandien vis dažniau įgyvendinami veikiančiuose verslo objektuose – gamybos įmonėse, sandėliuose, logistikos centruose ar administraciniuose pastatuose. Tokiose vietose net ir nedidelė techninė klaida gali paveikti ne tik elektrinės veikimą, bet ir kitą įmonės infrastruktūrą.
„Kasant tranšėjas kabeliams, montuojant atramines konstrukcijas, dirbant ant stogų ar atliekant elektros prijungimo darbus, gali būti pažeidžiami požeminiai elektros kabeliai, šviesolaidžio ryšio linijos, pastatų konstrukcijos ar jautri elektroninė įranga. Turėjome atvejų, kai montuojant saulės elektrines buvo pažeisti klientų stogai, suskaldyti fotovoltiniai moduliai, sugadinti radiatoriai, elektros kabeliai ar vidaus elektros tinklo įranga“, – vardija E. Bulavas.
Papildomą riziką saulės energetikos sektoriuje kelia ir tai, kad darbai dažnai atliekami ant pastatų stogų, pramoniniuose objektuose ar teritorijose, kuriose gausu požeminių komunikacijų. Net ir laikantis visų saugos reikalavimų ne visada įmanoma tiksliai nustatyti visų inžinerinių tinklų vietą, ypač jei jų planai yra pasenę arba rangovams neprieinami.
Svarbu įvertinti ne tik elektrinės kainą
Pasak E. Bulavo, įmonės, planuodamos investicijas į saulės elektrines, dažniausiai daug dėmesio skiria technologijoms, rangovo pasiūlymui ar projekto atsiperkamumui, tačiau ne mažiau svarbu įvertinti ir galimas rizikas.
„Renkantis rangovą verta pasidomėti ne tik jo patirtimi ar įgyvendintais projektais, bet ir tuo, ar įmonė turi galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Jei montavimo darbų metu ar dėl jų padarinių būtų sugadintas užsakovo turtas, toks draudimas gali padėti užtikrinti, kad žala būtų atlyginta ir verslas nepatirtų reikšmingų finansinių nuostolių“, – atkreipia dėmesį BTA draudimo bendrosios civilinės atsakomybės ir aviacinių rizikų draudimo produktų vadovas.
Jo teigimu, augant investicijoms į saulės energetiką, vis svarbesne projektų dalimi tampa ne tik technologiniai sprendimai, bet ir rizikų valdymas. Kvalifikuoti rangovai, aiškiai apibrėžta atsakomybė bei tinkama draudimo apsauga padeda apsaugoti verslo investicijas ir sumažinti netikėtų išlaidų tikimybę.
About the Author
