Rugpjūčio 12-ąją Europoje stebimas Saulės užtemimas taps ne tik įdomiu gamtos reiškiniu, bet ir savotišku energetikos sistemos testu. Užtemimo metu dalyje Europos saulės elektrinių gamyba trumpam reikšmingai sumažės, todėl sistemai teks greitai kompensuoti trūkstamą generaciją. Lietuvoje tiesioginis poveikis bus gerokai mažesnis, nes užtemimas čia prasidės jau vakarėjant, kai saulės elektrinių gamyba natūraliai artėja prie dienos pabaigos.
„Lietuvoje šis reiškinys neturėtų sukelti reikšmingų pokyčių elektros sistemai ar kainai, nes užtemimas vyks tuo metu, kai saulės generacija ir taip sparčiai mažėja. Tačiau Europos mastu tai yra labai geras pavyzdys, kaip elektros energetikos sistema pasikeitė. Turime vis daugiau nuo oro sąlygų priklausančios gamybos, todėl svarbu ieškoti daugiau galimybių lanksčiai reaguoti į jos svyravimus“, – sako „Elektrum Lietuva“ Komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.
Europos energetikos sistemos operatoriai šiam reiškiniui ruošiasi iš anksto – prognozuojama, kad dėl užtemimo Europoje trumpam gali sumažėti beveik 10 GW saulės elektros gamybos. Tai reiškia, kad dalį trūkstamos energijos tuo metu turės kompensuoti kiti gamybos šaltiniai, kaupimo įrenginiai ar elektros importo galimybės.
Didžiausio poveikio tikimasi Ispanijoje, kur saulės gamyba gali sumažėti iki 5 GW, Vokietijoje – iki 2 GW, o Prancūzijoje – apie 1,8 GW. Tuo metu Šiaurės šalyse, taip pat ir Baltijos regione, poveikis bus gerokai mažesnis dėl mažesnių saulės generacijos pajėgumų ir mažesnio užtemimo.
Lietuvoje Saulės užtemimas prasidės po 20 valandos ir sutaps su vakariniu elektros vartojimo piku – būtent šiuo metu elektros kainos paprastai kyla dėl išaugusios paklausos, o sumažėjusi saulės generacija šį kainos augimą papildomai sustiprins.
Lankstumas tampa viena svarbiausių energetikos sistemos sąlygų
Pasak eksperto, tokie reiškiniai kaip Saulės užtemimas parodo platesnę tendenciją: kuo daugiau elektros pagaminama iš vėjo ir saulės, tuo svarbiau tampa gebėti greitai subalansuoti sistemą.
„Ateities energetikos sistemoje neužteks vien pastatyti daugiau saulės ir vėjo elektrinių. Turime galvoti ir apie tai, kaip elektros gamybą bei vartojimą suderinsime tuo metu, kai gamybos iš atsinaujinančių šaltinių yra mažiau arba daugiau nei reikia. Tam reikalingos baterijos, kaupimo sprendimai, lanksti generacija, tarpvalstybinės jungtys, o taip pat ir lankstus vartojimas“, – sako ekspertas.
Lankstumas svarbus ne tik energetikos įmonėms. Į sistemos balansavimą vis aktyviau gali įsitraukti ir vartotojai – pavyzdžiui, elektromobilių įkrovimą, šilumos siurblių ar kitų elektros prietaisų naudojimą galima perkelti į tas valandas, kai elektros rinkoje yra daugiau ir ji pigesnė.
„Vartotojas ateityje nebebus tik elektros vartotojas. Jis galės tapti aktyvia energetikos sistemos dalimi – pasirinkdamas, kada krauti elektromobilį, kada kaupti elektrą baterijoje ar kada naudoti daugiau elektros. Kuo daugiau tokių lanksčių vartotojų turėsime, tuo lengviau bus išnaudoti atsinaujinančios energijos perteklių ir suvaldyti jos trūkumą“, – teigia M. Kavaliauskas.
Nors šiandienos Saulės užtemimas Lietuvoje energetikos sistemai didelio iššūkio nesukels, jo metu Europoje vykstantys pokyčiai primins vieną svarbią taisyklę: pereinant prie atsinaujinančios energetikos, lankstumas tampa toks pat svarbus kaip ir naujos elektros gamybos pajėgumai.
About the Author
