Kai Rusiją užklumpa netikėta krizė, jos propagandos sistema kurį laiką veikia nesuderintai: oficialūs kanalai delsia, „Telegram“ erdvėje konkuruoja skirtingos įvykių versijos, o bendras Kremliaus naratyvas susiformuoja tik vėliau. Pirmosiomis 18 valandų sistema pažeidžiamiausia, rodo naujas NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro tyrimas „Crisis, Control, Crusade: Russia’s Propaganda Architecture“, kurį atliko naratyvų analitikos bendrovė „Repsense”, bendradarbiaujant su politikos mokslų tyrėjais.
Tai vienas išsamiausių iki šiol atliktų Rusijos dezinformacijos sistemos vertinimų: autoriai išanalizavo apie 3,13 mln. Rusijos žiniasklaidos ir socialinių tinklų įrašų per 15 mėnesių – nuo valstybinių svetainių ir televizijos iki „Telegram“ kanalų. Kiekvieną tirtą krizę Rusijos propaganda apdoroja ta pačia eilės tvarka, todėl jos veiksmus galima numatyti iš anksto.
„Daugelis ikišiolinių Rusijos informacinės erdvės studijų tiria propagandos turinį. Šio tyrimo apimtis ir metodika leidžia atsakyti ir į kitą klausimą – kaip ji veikia. O veikia ji pagal grafiką: kol Kremlius per vidutiniškai 18 valandų suderina oficialią poziciją, informacinė erdvė lieka be šeimininko. Vakarams tai reiškia paprastą dalyką: atsakymo greitis svarbesnis už jo išsamumą, nes po paros auditorija jau būna apsisprendusi“, – teigia „Repsense“ vadovas, vienas tyrimo autorių Mykolas Katkus.
„Kremliaus propagandos strateginis tikslas nėra įtikinti auditoriją kiekvienu atskiru teiginiu – ji siekia nustatyti ribas, kaip įvykiai turi būti suprantami ir interpretuojami. Šis tyrimas parodo, kaip tokia sistema veikia krizės metu: iš pradžių skirtinguose kanaluose ima konkuruoti įvairios įvykio versijos, o vėliau viena kryptis įtvirtinama kaip Kremliui naudingas tikrovės aiškinimas. Todėl silpniausia sistemos vieta yra perėjimas iš chaoso į kontrolę – kol jis neįvyko, dar galimos informacinės intervencijos ir faktais paremti įvykio aiškinimai“, – teigia VU TSPMI doc. dr. Nerijus Maliukevičius.
Tyrimą atliko naratyvų analitikos bendrovės „Repsense“ komanda – Marius Balodis, Vincenta Maniokaitė, Aurelija Katkuvienė, Alfredas Chmieliauskas ir Mykolas Katkus – kartu su propagandos ir informacinių karų ekspertu doc. dr. Nerijumi Maliukevičiumi ir Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studentėmis Auguste Kaunaite bei Austėja Dūdonyte.
Kol Kremlius tyli, versijas kuria „Telegram“
Pasikartojančią seką tyrėjai vadina 3C modeliu – krize, kontrole ir „kryžiaus žygiu“ (angl. Crisis, Control, Crusade). Pirmosiomis valandomis po įvykio valstybinė žiniasklaida arba tyli, arba skelbia prieštaringus dalykus, o skirtingi kanalai bando skirtingus paaiškinimus ir žiūri, kuris prigyja. Maždaug per parą įsitvirtina viena versija, kurią vienu metu ima kartoti valstybinės svetainės, televizija ir „Telegram“ kanalai. Galiausiai konkretus įvykis pateikiamas kaip didesnės kovos dalis: esą Rusija ginasi nuo Vakarų ir saugo savo vertybes.
Aiškiausiai šią seką parodė Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį 2024 m. rugpjūčio 6 d. – pirmas didelis Ukrainos veiksmas Rusijos teritorijoje nuo plataus masto karo pradžios. Septynias valandas valstybinė žiniasklaida apie jį nerašė, o suderintos Kremliaus pozicijos teko laukti 18 valandų. Visą tą laiką apie įvykius pasakojo ne valstybė, o „Telegram“ kanalai ir kariniai tinklaraštininkai.
Būtent šį langą – kol sistema dar nesusiderinusi – ataskaita įvardija kaip silpniausią jos vietą: tuo metu įsitvirtinusi versija vėliau sunkiai beišstumiama.
Tyrimo metu „Telegram“ platformoje ataskaitoje skiriamas ypatingas vaidmuo. Kanalai, kurie prisistato kaip nepriklausomi, dažnai skelbia beveik vienodus tekstus be jokio laiko skirtumo: iš išorės atrodo, kad nuomonių daug, nors iš tikrųjų jos suderintos. Šį prieštaravimą – spontaniškumo įvaizdį su sinchronizuotu turiniu – tyrėjai vadina vienu iš skiriamųjų sistemos bruožų. Jau po tyrimo Rusijoje „Telegram“ pradėtas aktyviai keisti valstybiniu „Max“.
Versijos išbandomos kaip prekės – kuri prigis, ta taps oficialia
Kaip toks versijų bandymas atrodo iš arti, parodė užpernai Maskvoje įvykusi tragedija. 2024 m. kovo 22 d. ginkluoti vyrai įsiveržė į „Crocus City Hall“ koncertų salę prie Maskvos, ėmė šaudyti, o paskui padegė pastatą. Žuvo 145 žmonės – tai vienas kruviniausių šio amžiaus išpuolių Rusijoje. Atsakomybę netrukus prisiėmė „Islamo valstybės“ padalinys Afganistane.
Tačiau jau praėjus valandai po išpuolio 16 proc. viso Rusijos žiniasklaidos turinio šia tema minėjo Ukrainą – dar be jokių duomenų ir be oficialios Kremliaus pozicijos. Užpuolikai iš įvykio vietos pasitraukė automobiliu ir buvo sulaikyti netoli Ukrainos sienos. Rusijos žiniasklaidai sulaikymo vieta tapo pakankamu pagrindu skelbti, kad vyrai bėgo į Ukrainą. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad tuo pačiu keliu jie galėjo trauktis ir į Baltarusiją, tačiau apie šią galimybę Rusijos viešojoje erdvėje nebuvo užsiminta.
Tyrėjai atkreipia dėmesį ir į kitą momentą: išpuolis įvyko praėjus vos kelioms dienoms po prezidento rinkimų, per kuriuos Vladimiras Putinas laimėjo penktą kadenciją, o opozicija buvo surengusi protesto akciją „Vidudienis prieš Putiną“. Kremliaus komunikacijoje tragedija suveikė kaip naratyvo „perkrovimas“ – dėmesys nuo rinkimų pasipiktinimo persikėlė į gedulą, vienybę ir išorės priešą.
Vienas Nausėdos įrašas virto septynioęmis melo linijomis
Tas pats mechanizmas suveikė ir Lietuvą palietusiame epizode. 2025 m. sausio 8 d. Prezidentas Gitanas Nausėda platformoje „X“ sukritikavo lietuviškų kultūros objektų pervadinimą Kaliningrado srityje. Rusijos informacinė erdvė šį įrašą pavertė teiginiu, kad Lietuva reiškia teritorines pretenzijas į Kaliningradą.
Iš vieno įrašo tyrėjai suskaičiavo septynias naratyvų linijas: nuo „Stalinas padovanojo Vilnių lietuviams“ iki „Nausėda provokuoja karinį konfliktą“ ar „rusai pasirengę susigrąžinti Baltijos šalis“. Istorija pasiekė 30 pasaulio regionų – nuo Italijos iki Vietnamo. Ir čia pasikartojo pažįstamas grafikas: „Telegram“ kanalai apie temą aktyviausiai rašė dviem–keturiomis valandomis anksčiau, nei pasirodė oficialūs Valstybės Dūmos pareiškimai. Iš to ataskaitoje daroma išvada, kad ta pati schema veikia ne tik Rusijos vidaus krizėse, bet ir užsienio politikos incidentuose.
Branduolinis gąsdinimas – irgi pagal grafiką
Po įsiveržimo į Kursko sritį Rusijos žiniasklaidoje staiga padaugėjo kalbų apie branduolinę grėsmę. Iš pradžių skelbta, kad ukrainiečiai esą taikosi į netoliese veikiančią Kursko atominę elektrinę, o patys ukrainiečiai vadinti „branduoliniais teroristais“. Rudenį Kremlius žengė dar toliau – atnaujino branduolinę doktriną ir sumažino ribą, nuo kurios grasina panaudoti branduolinį ginklą.
Tyrėjų vertinimu, pirmoji banga siekė delegitimizuoti Ukrainos operaciją ir pakirsti Vakarų paramą jai, o rudens doktrinos pakeitimas rodė kitą tikslą – atgrasyti nuo bet kokio panašaus incidento pasikartojimo ateityje. Tiesa, patys rusakalbiai socialinių tinklų komentatoriai naująją doktriną vertino skeptiškai.
Pagrindinė auditorija – ne Vakarai, o patys rusai
Rusijos bandymai savo versijas perduoti užsienio auditorijoms, ataskaitos duomenimis, davė ribotą rezultatą. Ukrainą kaltinusios versijos po „Crocus City Hall“ išpuolio Vakarų antraštėse dažniausiai atsidūrė kartu su paneigimais, o Kaliningrado istorijoje daugelis leidinių Rusijos pareigūnus citavo kritiškai arba pateikė lietuvišką atsakymą. Tyrėjų vertinimu, šios kampanijos pirmiausia skirtos patiems Rusijos gyventojams, o užsienyje turinys efektyviau plinta ne oficialiais kanalais, bet per komentarų skiltis, botus, trolius ir simpatizuojančius vietos veikėjus. Užsienyje naudojama kita propagandos infrastruktūra.
Tyrėjai kasdien matavo ir Rusijos žiniasklaidos toną – kiek teigiamai ar neigiamai skamba jos tekstai. Per visus 15 mėnesių niūriausiai Rusijos medija skambėjo „Crocus City Hall“ išpuolio dieną, antroje vietoje – Kursko įsiveržimo diena, o pozityviausia diena buvo Donaldo Trumpo išrinkimas. Ataskaitoje siūloma staigius tono pokyčius naudoti kaip signalą: jie parodo momentus, kai propagandos sistema patiria didžiausią įtampą ir atveria galimybių langą alternatyviam pasakojimui.
Tyrimas apima laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. Visa 194 puslapių ataskaita skelbiama centro svetainėje stratcomcoe.org.
„Repsense“ jau rengia šio tyrimo tęsinį, kuriame Rusijos ir Baltarusijos informacinei erdvei analizuoti pasitelkiamas gerokai didesnis duomenų rinkinys: greta „Telegram“ stebimi ir kiti Rusijoje populiarūs socialiniai tinklai „VKontakte“ bei „Odnoklassniki“, siekiant aprėpti daugiau visuomenės grupių. Taip pat daugiau dėmesio bus skiriama koordinuotų tinklų ir naratyvų analizei.
About the Author
