Seimo pirmininkui Juozui Olekui paraginus Trakų rajono savivaldybę persvarstyti sprendimą dėl dviejų lenkų mokomąja kalba veikiančių mokyklų reorganizavimo, Trakų rajono meras Andrius Šatevičius pasigenda konkrečių valstybės institucijų sprendimų. Anot jo, savivaldybė dar anksčiau pasiūlė valstybei perimti mokyklas ir taip išsaugoti jų savarankiškumą, tačiau šiuo keliu nebuvo pasinaudota.
„Gerbiame Seimo pirmininko poziciją, tačiau šiuo klausimu jau ne vienerius metus girdime daug politinių pareiškimų ir gerokai mažiau konkrečių sprendimų. Jeigu valstybė mano, kad šios mokyklos privalo išlikti savarankiškos, mes pasiūlėme labai konkretų kelią – perimti jas valstybės žinion. Deja, mokyklos perimtos nebuvo. Todėl šiandien raginti savivaldybę dar kartą persvarstyti teisėtai priimtus sprendimus yra nekorektiška“, – sako A. Šatevičius.
Pertvarka suplanuota dar 2022 metais
Pasak Trakų rajono savivaldybės, viešojoje diskusijoje susidaro klaidingas įspūdis, kad sprendimai dėl mokyklų priimti neseniai. Trakų rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų planas buvo patvirtintas dar 2022 m. kovo 31 dieną.
Būtent tuo metu visoje Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota „Tūkstantmečio mokyklų“ programa. Dalyvaudamos valstybės inicijuotoje „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje savivaldybės turėjo planuoti savo švietimo tinklą, prisiimti konkrečius įsipareigojimus ir įgyvendinti patvirtintuose pažangos planuose numatytas veiklas. Šių įsipareigojimų vykdymas buvo susietas ir su programos finansavimu.
Todėl sprendimai dėl Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos ir Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos reorganizavimo priimti atsižvelgiant į mokinių skaičiaus mažėjimą, demografines tendencijas ir valstybės nustatytus mokyklų tinklo formavimo kriterijus. Su mokyklų bendruomenėmis dėl planuojamų pokyčių taip pat buvo diskutuojama.
„Valstybė pati iš savivaldybių reikalavo planuoti tvarų mokyklų tinklą ir numatyti jo pokyčius. Todėl šiandien susidaro keista situacija – savivaldybė raginama persvarstyti sprendimus, priimtus vadovaujantis valstybės nustatyta švietimo politikos kryptimi. Tai nėra per vieną dieną atsiradusi pertvarka ir tikrai nėra sprendimas, nukreiptas prieš kurią nors tautinę bendruomenę“, – teigia A. Šatevičius.
Savivaldybė pabrėžia, kad mokyklos nėra uždaromos. Po reorganizacijos jos tęs veiklą kaip kitų ugdymo įstaigų skyriai.
Šią aplinkybę anksčiau akcentavo ir pati Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jos teigimu, mokyklai tampant skyriumi mokiniai ir mokytojai toliau dirba tose pačiose patalpose, pagal tas pačias programas ir ta pačia mokomąja kalba – keičiasi tik administravimas.
Sprendimai buvo ginčyti teismuose
A. Šatevičiaus teigimu, svarbu prisiminti ir teisinę šios istorijos pusę. Savivaldybės priimti sprendimai dėl mokyklų tinklo pertvarkos buvo ginčijami teismuose, tačiau teisminiai ginčai baigėsi savivaldybei palankiais sprendimais.
„Savivaldybė priėmė sprendimus, už juos atsakė ir apgynė juos teisiniu keliu. Todėl dabar susidaro paradoksali situacija: iš vienos pusės turime galiojančius ir teismuose apgintus sprendimus, priimtus vykdant valstybės nustatytus reikalavimus, iš kitos – politinius raginimus jų atsisakyti. Jei yra kitas teisiškai ir praktiškai pagrįstas kelias, esame pasirengę jį išgirsti“, – sako A. Šatevičius.
Mero teigimu, savivaldybė yra pasirengusi kalbėtis apie konkrečias ir teisiškai pagrįstas alternatyvas, tačiau dabartinė diskusija vis labiau tolsta nuo praktinių švietimo klausimų ir tampa politizuota.
„Švietimo klausimai neturėtų tapti politinės kovos įrankiu. Mūsų tikslas nėra uždaryti mokyklas ar riboti ugdymą lenkų kalba. Mūsų tikslas – turėti tvarų, kokybišką ir visiems Trakų rajono vaikams vienodai gerai veikiantį mokyklų tinklą. Apie tai ir turėtume kalbėti“, – pabrėžia Trakų rajono meras.
About the Author
