Šiltuoju metų laiku dviračiai ir elektriniai paspirtukai daugeliui tampa kasdiene susisiekimo priemone, tačiau kartu išauga ir nelaimingų atsitikimų skaičius. Draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance“ ekspertai pastebi, kad vasarą daugėja tiek kritimų, tiek susidūrimų su kitais eismo dalyviais, o nemažos dalies nelaimių būtų galima išvengti laikantis elementarių saugumo taisyklių. Gydytojai priduria, kad net iš pirmo žvilgsnio nekaltas griuvimas gali baigtis lūžiais ar galvos trauma, todėl svarbu ne tik saugotis, bet ir žinoti, kaip elgtis po nelaimės.
Pasak „Balcia Insurance“ Žalų departamento vadovės Viktorijos Bužokaitės, šiltuoju sezonu žmonės gerokai dažniau renkasi dviratį ar elektrinį paspirtuką kasdienėms kelionėms bei laisvalaikiui, todėl kartu didėja ir nelaimingų atsitikimų rizika.
„Praktikoje matome, kad vasarą padaugėja tiek kritimų, tiek susidūrimų su kitais eismo dalyviais, o dalies nelaimių buvo galima išvengti laikantis elementarių saugumo taisyklių. Rimčiausios traumos dažniausiai fiksuojamos susidūrimų su automobiliais metu, tačiau rimtų sužalojimų pasitaiko ir po, atrodytų, paprastų kritimų, ypač jei žmogus nedėvi šalmo arba važiuoja didesniu greičiu“, – sako V. Bužokaitė.
Jos teigimu, viena dažniausių problemų – pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis.
„Žmonės važiuoja taip, lyg situaciją visiškai kontroliuotų, nors eisme viskas gali pasikeisti per sekundę. Užtenka nelygaus bortelio, smėlio ant tako, netikėtai atsidariusių automobilio durelių ar pėsčiojo žingsnio į dviračių taką, ir kritimas jau įvyksta. Tokiose situacijose šalmas bei bazinės saugumo taisyklės dažnai padeda išvengti sunkesnių pasekmių“, – pažymi ekspertė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į vis dar dažnai pasitaikančią pavojingą praktiką važiuoti dviem žmonėms vienu elektriniu paspirtuku.
„Tai ne tik draudžiama, bet ir labai pavojinga. Važiuojant dviese gerokai padidėja pusiausvyros praradimo, nevaldomo manevro ir sunkių traumų tikimybė“, – įspėja V. Bužokaitė.
Dažniausiai nukenčia rankos, pečiai ir galva
„Hila“ gydytojas traumatologas Rimantas Zagorskis sako, kad po kritimų nuo dviračių ar elektrinių paspirtukų dažniausiai gydomos minkštųjų audinių traumos – nubrozdinimai, sumušimai ir raiščių patempimai, tačiau netrūksta ir rimtesnių sužalojimų.
„Krentant žmonės instinktyviai remiasi rankomis, todėl dažniausiai lūžta riešas, dilbis, raktikaulis ar pažeidžiamas petys. Tarp pavojingiausių traumų išlieka galvos sužalojimai – smegenų sukrėtimas ar sunkesnės galvos smegenų traumos“, – sako R. Zagorskis.
Anot jo, tinkamai parinktos apsaugos priemonės gali reikšmingai sumažinti sunkių sužalojimų riziką.
„Sertifikuotas ir taisyklingai uždėtas šalmas reikšmingai sumažina sunkių galvos traumų riziką ir gali apsaugoti nuo labai rimtų pasekmių nelaimingo atsitikimo metu. Kelio ir alkūnių apsaugos bei pirštinės taip pat padeda sumažinti nubrozdinimų, sumušimų ir kai kurių sąnarių traumų tikimybę“, – aiškina gydytojas.
Po traumos daugelis daro tą pačią klaidą
Traumatologo teigimu, pirmosios valandos po traumos yra itin svarbios, tačiau žmonės neretai nežino, kaip elgtis.
„Esant ūmiam sumušimui ar patempimui pirmąsias 24–48 valandas traumuotą vietą reikėtų šaldyti. Šaltis padeda sumažinti tinimą, skausmą ir uždegiminę reakciją. Šildymas rekomenduojamas tik vėliau, kai sumažėja tinimas ir nebelieka ūmios uždegiminės reakcijos“, – sako R. Zagorskis.
Jis pabrėžia, kad kai kurie simptomai po kritimo gali signalizuoti apie rimtą traumą, todėl jų ignoruoti nereikėtų.
„Į gydytoją būtina kreiptis nedelsiant, jei po kritimo buvo prarasta sąmonė, atsirado stiprėjantis galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, ryškus svaigimas, atminties sutrikimai, galūnių tirpimas ar silpnumas. Mediko pagalbos reikia ir tuomet, jei įtariamas lūžis, matoma galūnės deformacija arba skausmas toks stiprus, kad trukdo judėti“, – vardija traumatologas.
Pasak jo, net ir tuomet, kai trauma atrodo nesunki, nereikėtų skubėti grįžti prie įprasto fizinio aktyvumo.
„Dauguma lengvesnių traumų sugija per vieną ar dvi savaites, tačiau stipresnių sumušimų, raiščių pažeidimų ar lūžių gijimas trunka gerokai ilgiau. Per anksti grįžus prie intensyvaus fizinio krūvio didėja pakartotinių traumų ir ilgalaikių komplikacijų rizika, todėl atsistatymas turėtų būti laipsniškas, o prireikus – papildytas reabilitacija“, – sako R. Zagorskis.
V. Bužokaitė primena, kad nelaimės gali turėti ne tik sveikatos, bet ir finansinių pasekmių.
„Net ir iš pirmo žvilgsnio nedidelis incidentas gali kainuoti gerokai daugiau, nei atrodo. Tai gali reikšti ne tik gydymo ar reabilitacijos išlaidas, bet ir pareigą atlyginti žalą kitam žmogui ar jo turtui. Todėl, be atsakingo elgesio kelyje, verta pasirūpinti ir tinkama draudimo apsauga“, – sako „Balcia Insurance“ Žalų departamento vadovė.
About the Author
