Atostogos, kelionės ir kitos vasaros išlaidos daugeliui gyventojų tampa kasmetiniu santaupų išbandymu. Vis dėlto lietuvių finansinis rezervas šiandien yra gerokai didesnis nei prieš dešimtmetį: beveik kas penktas gyventojas iš sukauptų lėšų galėtų išgyventi ilgiau nei metus nekeisdamas įprasto gyvenimo būdo, rodo „Artea“ banko užsakymu „Spinter research“ atliktas tyrimas.
2016 m. ilgiau nei metus iš santaupų būtų galėję išgyventi vos 3 proc. respondentų, šiemet – jau 19 proc. Tuo metu gyventojų, kuriems santaupų pakaktų daugiausia trims mėnesiams, dalis sumažėjo nuo 57 iki 28 proc.
Pasak banko „Artea“ privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui, šis pokytis rodo, kad gyventojai ne tik dažniau taupo, bet ir sukaupia didesnį realų rezervą.
„Didesnis rezervas suteikia žmonėms daugiau laiko prisitaikyti netekus dalies pajamų, išvengti skuboto skolinimosi ar nepalankiu metu parduodamų investicijų. Vis dėlto vien sukauptos santaupos savaime negarantuoja finansinio saugumo – svarbu iš anksto suplanuoti, kokia jų dalis skirta nenumatytiems atvejams, o kokia – ilgesnio laikotarpio tikslams“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Taupo daugiau nei 8 iš 10, investuoja – daugiau nei trečdalis
Tyrimo duomenimis, taupo daugiau nei 8 iš 10 Lietuvos gyventojų. Prieš dešimtmetį taupančiųjų buvo du trečdaliai. Anot dr. D. Kolmatsui, aukštas taupančiųjų skaičius padeda paaiškinti, kodėl gyventojų sukauptas finansinis rezervas per šį laikotarpį gerokai išaugo.
Atskirai ryškėja ir investavimo pokytis. Šiemet investuoja 35 proc. Lietuvos gyventojų, pernai tokių buvo 27 proc., o 2016 m. – vos 13 proc. Be to, kas penktas investuojantis respondentas tam per mėnesį skiria daugiau nei 200 eurų.
„Taupymas ir investavimas atlieka skirtingas funkcijas. Santaupos pirmiausia padeda sukaupti lengvai pasiekiamą rezervą netikėtoms situacijoms, o investavimas labiau tinka ilgesnio laikotarpio tikslams. Džiugina, kad gyventojai ne tik dažniau taupo, bet ir vis aktyviau investuoja – tai rodo didesnį dėmesį savo finansinei ateičiai“, – pažymi dr. D. Kolmatsui.
Finansiniai planai sudaromi dažniau, tačiau jų laikotarpis trumpėja
Savo ar šeimos finansinį planą šiuo metu turi kiek daugiau nei ketvirtadalis respondentų – beveik dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį, kai jį buvo sudarę 15 proc. gyventojų.
Vis dėlto tarp finansinį planą turinčių žmonių daugėja žvelgiančių tik į artimiausią ateitį. Daugiau nei 4 iš 10 planą yra sudarę iki dvejų metų laikotarpiui, nors 2016 m. tokių buvo mažiau nei trečdalis. Ilgiau nei dešimčiai metų planuoja vos 8 proc. finansinį planą turinčių respondentų, palyginti su 20 proc. prieš dešimtmetį.
„Perkamosios galios, palūkanų normų ir nekilnojamojo turto kainų pokyčiai veikia gyventojų elgseną, įpročius ir su investicijomis susijusius pasirinkimus.
Tuo tarpu, išaugęs neapibrėžtumas, geopolitinės įtampos ir naujos rizikos verčia gyventojus trumpinti asmeninių finansų planavimo horizontus, dažniau finansinius planus peržiūrėti ir ieškoti labiau investicijas diversifikuojančių sprendimų“, – komentuoja Indrė Genytė-Pikčienė, „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.
„Artea“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, pajamas planuoja daugiau nei 8 iš 10 gyventojų. Nors išlaidas bent iš dalies numato beveik visi, daugiau nei trečdalis planuoja tik didžiuosius pirkinius, o visas išlaidas – 60 proc.
„Finansinis gyventojų atsparumas akivaizdžiai sustiprėjo, tačiau dar yra kur tobulėti. Daugiau žmonių turi finansinį planą, bet pats planavimo laikotarpis trumpėja. Artimiausių metų biudžetas padeda valdyti kasdienius finansus, tačiau jo nepakanka tokiems tikslams kaip būstas, vaikų ateitis ar pensija. Trumpalaikis ir ilgalaikis planavimas turėtų būti daromi kartu“, – apibendrina dr. D. Kolmatsui.
Plane pataria numatyti tris laikotarpius
Ekspertė pataria finansiniame plane atskirti kasdienes išlaidas ir artėjančius pirkinius, rezervą nenumatytiems atvejams bei ilgesnio laikotarpio tikslus. Planuojant mėnesio biudžetą kaip atspirties tašką galima naudoti 50 / 30 / 20 taisyklę: apie pusę pajamų skirti būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – norams ir nebūtinosioms išlaidoms, o likusią dalį – taupymui ir investavimui. Šias proporcijas reikėtų pritaikyti pagal savo pajamas, įsipareigojimus ir tikslus.
Finansinė pagalvė turėtų būti lengvai pasiekiama ir siekti bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą. Gaunantiems nepastovias pajamas ar turintiems daugiau finansinių įsipareigojimų gali prireikti ir didesnio rezervo.
„Finansinės pagalvės ar artimiausiu metu reikalingų pinigų investuoti nereikėtų. Investavimas labiau tinka ilgesnio laikotarpio tikslams, o periodiškai skiriamos mažesnės sumos padeda sumažinti riziką visas lėšas investuoti vienu nepalankiu metu. Svarbiausia, kad pasirinkta strategija atitiktų tikslą, laikotarpį ir žmogui priimtiną riziką“, – apibendrina dr. D. Kolmatsui.
Gyventojų investavimo ir taupymo įpročių apklausą „Artea“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, balandžio 18–28 dienomis apklaususi 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
About the Author
