Lietuvos ekonomika ir toliau demonstruoja atsparumą pasaulinių sukrėtimų fone, tačiau siekiant išlaikyti tvarų augimą ilguoju laikotarpiu būtina įgyvendinti produktyvumą didinančias reformas, – naujausioje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitoje Lietuvai pabrėžia fondo ekspertai. TVF akcentuoja darbo rinkos, viešųjų finansų ir pensijų sistemos stiprinimo svarbą, taip pat būtinybę skatinti investicijas į inovacijas, technologijas ir verslo konkurencingumą, užtikrinti sklandesnę įmonių prieigą prie finansavimo bei sudaryti palankesnes sąlygas privačioms investicijoms. Fondo vertinimu, Lietuvos ekonomikos augimo potencialą ateityje lems gebėjimas spręsti demografinius iššūkius, didinti darbo rinkos efektyvumą, skatinti investicijas ir spartinti technologijų bei inovacijų diegimą.
„Tarptautinio valiutos fondo vertinimas patvirtina, kad Lietuvos ekonomika išlaiko atsparumą nepaisant sudėtingos geopolitinės aplinkos, energijos kainų svyravimų ir kitų išorinių iššūkių. Vis dėlto ilgalaikė šalies ekonomikos sėkmė priklausys nuo mūsų gebėjimo įgyvendinti reformas, kurios skatintų produktyvumą, inovacijas ir investicijas. Ne mažiau svarbu užtikrinti tvarius viešuosius finansus, kurie leistų finansuoti svarbiausius valstybės prioritetus – šalies saugumą, kokybiškas viešąsias paslaugas ir socialinę apsaugą. Todėl ir toliau sieksime atsakingų sprendimų, kurie stiprintų Lietuvos konkurencingumą ir ekonomikos augimo potencialą ateityje“, – sako finansų ministras Taurimas Valys.
„TVF akcentuoja, kad turime remtis ne vien stipria vidaus paklausa, bet ir tvariais ilgalaikiais augimo šaltiniais. Ypač vertiname fondo įžvalgas apie mažų ir vidutinių įmonių prieigą prie finansavimo, be kurio jos negali investuoti ir augti. Lietuvos bankas nuosekliai siekia, kad verslas turėtų kuo daugiau finansavimo alternatyvų: suvienodinome mažesnių emisijų reikalavimus Baltijos šalyse, padidinome viešų siūlymų be prospekto ribą, esame numatę kapitalo rinkos priemones visam įmonės gyvavimo ciklui, prisidėjome kuriant sustiprintą ILTE priežiūros modelį, analizuojame verslo finansavimo kliūtis ir ieškome efektyvių būdų, kaip jas pašalinti,“ – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
TVF prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika 2026 m. augs 2,8 proc. Ekonominį aktyvumą palaikys stipri vidaus paklausa, darbo užmokesčio augimas, ES fondų investicijos, fiskalinės politikos skatinimas ir II pensijų pakopos lėšų išmokėjimas. Tuo pačiu metu infliacija šiemet paspartės iki 5,2 proc., daugiausia dėl išaugusių energijos kainų, stiprios vidaus paklausos ir kai kurių mokestinių pokyčių poveikio, tačiau vidutiniu laikotarpiu infliacija turėtų normalizuotis.
Ekonomikos perspektyvas ir toliau lydi padidėjęs neapibrėžtumas. TVF vertinimu, geopolitinės įtampos, galimi prekybos sutrikimai ir energijos kainų svyravimai gali turėti neigiamos įtakos ekonominiam aktyvumui bei kainų raidai. Kita vertus, stipresnė vidaus paklausa galėtų iš dalies sušvelninti išorės veiksnių poveikį ir palaikyti ekonomikos augimą artimiausiu laikotarpiu.
TVF pažymi, kad dalis dabartinį ekonomikos augimą palaikančių veiksnių yra laikini, todėl artimiausiais metais svarbu pereiti prie tvaresnių augimo šaltinių, paremtų produktyvumo didėjimu, investicijomis ir struktūrinėmis reformomis. Fondo vertinimu, Lietuvai svarbu gerinti darbo rinkos prisitaikymą prie ekonominių pokyčių, gilinti kapitalo rinkas, plėsti įmonių galimybes gauti finansavimą bei spartinti skaitmenizacijos ir inovacijų plėtrą. Atsižvelgdamas į visuomenės senėjimą, augančius gynybos finansavimo poreikius ir didėjančias ilgalaikes išlaidas, TVF pabrėžia tvarių viešųjų finansų svarbą. Fondo vertinimu, fiskalinį tvarumą būtina stiprinti užtikrinant efektyvesnį pajamų surinkimą ir didinant viešųjų išlaidų efektyvumą. TVF taip pat atkreipia dėmesį į stabilios ir nuspėjamos daugiapakopės pensijų sistemos reikšmę bei ragina užtikrinti jos ilgalaikį tvarumą, išsaugant valstybės paskatas kaupti pensijai ir stiprinant sistemos atsparumą demografiniams iššūkiams.
Darbo rinkos iššūkiai įvardijami kaip viena svarbiausių struktūrinių kliūčių spartesniam užimtumo ir produktyvumo augimui. Nepaisant stabilaus ekonomikos augimo, didelės darbuotojų paklausos ir spartaus darbo užmokesčio augimo, nedarbo lygis Lietuvoje nuo 2018 m. siekia apie 7 proc. Fondo vertinimu, tai rodo išliekančius struktūrinius darbo rinkos netolygumus, ypač tarp jaunimo, vyresnio amžiaus gyventojų, žemesnės kvalifikacijos darbuotojų ir regionų gyventojų.
TVF vertinimu, nedarbo lygį pirmiausia lemia darbuotojų turimų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitikimas. Prie to prisideda ir regioniniai darbo rinkos skirtumai bei palyginti ribotos galimybės darbo ieškantiems gyventojams įgyti naujų ar darbo rinkoje paklausių įgūdžių. Todėl Fondas pabrėžia profesinio mokymo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo, geresnio švietimo sistemos pritaikymo darbo rinkos poreikiams bei sąlygų gyventojams lengviau įsidarbinti ten, kur darbo vietų paklausa yra didžiausia, svarbą. TVF akcentuoja, kad pažanga šiose srityse prisidėtų prie didesnio užimtumo, produktyvumo ir spartesnio ilgalaikio ekonomikos augimo.
Viešųjų finansų srityje TVF pažymi, kad ilgalaikiam fiskaliniam tvarumui svarbu užtikrinti patikimus ir stabilius valstybės pajamų šaltinius, efektyviau naudoti viešuosius išteklius bei išlaikyti pakankamas fiskalines atsargas, kurios leistų reaguoti į būsimus ekonominius ir fiskalinius iššūkius.
TVF atkreipia dėmesį, kad svarbu toliau stiprinti šalies energetinį atsparumą investuojant į atsinaujinančiosios energetikos plėtrą, energijos kaupimo sprendimus ir elektros tinklų infrastruktūrą. Tai padėtų mažinti Lietuvos priklausomybę nuo energijos importo, didintų atsparumą išorės energijos kainų svyravimams ir prisidėtų prie šalies konkurencingumo stiprinimo. Fondas taip pat pabrėžia glaudesnės integracijos į Europos Sąjungos bendrąją prekių, kapitalo ir darbo rinką svarbą, nes tai padėtų skatinti investicijas, didinti produktyvumą ir stiprinti Lietuvos ekonomikos augimo potencialą.
Spartesniam produktyvumo augimui būtina gerinti įmonių prieigą prie finansavimo ir skatinti technologijų diegimą. Fondo vertinimu, Lietuvos konkurencingumą stiprintų gilesnės kapitalo rinkos, spartesnė skaitmenizacija, platesnis dirbtinio intelekto taikymas versle bei didesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.
Savo ataskaitoje TVF skyrė atskirą analitinį priedą smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo situacijai Lietuvoje. Jame pabrėžiama, kad mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų, sudaro daugiau kaip 99 proc. visų šalies įmonių ir sukuria beveik du trečdalius Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Vis dėlto TVF atkreipia dėmesį, kad šio sektoriaus augimo ir investicijų į gamybos pajėgumų plėtrą galimybes vis dar riboja finansavimo prieinamumo iššūkiai bei kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.
Fondas pažymi, kad MVĮ finansavimo galimybes Lietuvoje varžo bankų dominuojama ir gana koncentruota finansų sistema, taip pat vieni aukščiausių užstato reikalavimų tarp EBPO šalių. Bendras MVĮ skolos finansavimo trūkumas vertinamas apie 1 mlrd. eurų. Kartu TVF pripažįsta, kad Lietuva padarė reikšmingą pažangą vystydama kapitalo rinką – ypač Baltijos rinkų integracijos, First North obligacijų rinkos, FinTech sektoriaus ir rinkos infrastruktūros srityse. Vis dėlto, kaip ir daugeliui nedidelių valstybių, didžiausias iššūkis išlieka rinkos mastas, likvidumas ir investuotojų bazės plėtra.
TVF rekomenduoja stiprinti nebankinius finansavimo šaltinius, sutelkti ilgalaikes vidaus santaupas per pensijų sistemą, didinti institucinių investuotojų vaidmenį, palaikyti ES taupymo ir investicijų sąjungos iniciatyvas ir užtikrinti tvarų nacionalinio plėtros banko ILTE bei ES garantijų priemonių naudojimą. Fondas taip pat pabrėžia finansinio raštingumo svarbą, nes mažesnėms įmonėms dažnai trūksta informacijos apie joms prieinamas finansavimo galimybes.
TVF vertinimu, Lietuvos finansų sistema išlieka stabili, o bankų sektorius yra gerai kapitalizuotas ir atsparus sukrėtimams. Kartu Fondas pažymi, kad spartėjantis skolinimas ir būsto kainų augimas reikalauja nuolatinio budrumo, todėl svarbu ir toliau atidžiai stebėti padėtį bei būti pasirengus imtis priemonių galimoms rizikoms suvaldyti.
Su išsamia TVF ataskaita galima susipažinti čia.
Lietuva yra Tarptautinio valiutos fondo narė nuo 1992 m. Šiuo metu TVF vienija 191 valstybę. Konsultacijos pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį vyksta reguliariai ir yra skirtos valstybių ekonominės ir finansų politikos vertinimui, siekiant stiprinti ekonominį ir finansinį stabilumą.
About the Author
