Šiuolaikiniai statiniai kuriami ne tik iš betono ir plieno – juose vis daugiau vietos tenka biologijos, dirbtinio intelekto ir tvarumo sprendimams. Besikeičiant technologijoms ir žmonių požiūriui į aplinką, statybos inžinieriai ieško būdų, kaip procesus ir medžiagas padaryti mažiau taršius bei ilgaamžiškesnius. Vienas jų – VILNIUS TECH mokslininkas doc. dr. Ronaldas Jakubovskis, pasakojantis, kaip gimsta ateitį keičiantys ir miestų veidą formuojantys inžinerijos sprendimai.
Šiuo metu doc. dr. R. Jakubovskis dirba vyriausiuoju mokslo darbuotoju Inovatyviųjų statybinių konstrukcijų laboratorijoje. Jo kasdienybę sudaro naujų konstrukcinių sprendimų paieška, eksperimentiniai bandymai, laboratoriniai tyrimai ir skaitinis modeliavimas. Kasdienis darbas yra naujų, tam tikrais aspektais efektyvesnių konstrukcijų paieška, bandymai, skaitinė analizė, laboratoriniai eksperimentiniai tyrimai.
Vis dėlto, kaip pasakoja mokslininkas, naujų sprendimų kūrimas prasideda ne nuo idėjų generavimo, o nuo esamų technologijų analizės. Daugiau nei pusė laiko yra skiriama jau naudojamų medžiagų ir konstrukcijų tyrimams siekiant suprasti, kaip jas būtų galima patobulinti.
„Maloniausia dalis – kai galutinis laboratorijos tyrimų produktas yra pastatomas kaip koncepcinė konstrukcija, natūralioje aplinkoje“, – pasakoja jis.
R. Jakubovskis sako – nors ir yra mokslo darbuotojas, dažniau jaučiasi kaip statybos inžinierius, padedantis kitiems statybos inžinieriams. Šios profesijos atstovai – projektuotojai ir statybų vadovai – mato globalų statinio vaizdą, parenka koncepcinius sprendimus, pavyzdžiui, kaip turi būti išdėstytos konstrukcijos, kokių jos turi būti formų bei matmenų ir kaip ekonomiškai pastatyti pastatą.
„Tačiau dirbant tokį visapusišką darbą, dažnai nelieka laiko tam tikrų specifinių sprendimų ar naujų medžiagų paieškai – ir čia jau padedame mes. Kartais laboratorijoje analizuojame ir skaitiškai modeliuojame specifinių sudėtingų konstrukcijų elgseną, kartais tiriame naujų medžiagų pritaikymo galimybes.
Apskritai, mano vertinimu, mokslo srities statybos inžinieriai ne visai atitinka tipišką mokslininko apibrėžimą – su baltu chalatu laboratorijoje ar sprendžiantį sudėtingas diferencialines lygtis. Mūsų veikla labai siejasi su praktika – dažnai patys gaminame naujas konstrukcijas ir jas išbandome. Čia gerai tinka anekdotas apie ūkininką ir kaimynystėje gyvenusius fizikus: ūkininkas, pamatęs kokie protingi jo kaimynai, paprašė sprendinio, kad karvės duotų daugiau pieno. Po trijų mėnesių analizės fizikai atėjo pas ūkininką su atsakymu, bet tas sprendimas tiko tik sferinės formos karvėms, esančioms vakuume“, – šmaikštauja R. Jakubovskis.
Docentas sako, jog labiausiai didžiuojasi tais darbais, kurie turi išliekamąją vizualinę vertę, pavyzdžiui, Kairėnų botanikos sode pastatytas „Biologinis tiltas“, bei šiuo metu įgyvendinama „gyvastingo betono“ siena ant Lietuvos nacionalinio dramos teatro stogo, pakeisianti ne tik pastato, bet ir sostinės veidą.
„Tokie darbai yra pati viršūnė ilgo darbo laboratorijoje ir skaitinio modeliavimo – tai yra galutinis demonstracinis produktas, parodantis, ką galima padaryti su medžiagomis ir konstrukcijomis. Man svarbi ir estetinė išvaizda – gaminant sudėtingos formos, organines konstrukcijas, galima iš dalies pasijusti ir skulptoriumi, kuriančiu meno kūrinį.“
Vis dėlto R. Jakubovskis tiki, jog didžiausi jo pasiekimai – dar tik ateityje. Inžinieriaus vizija – pastatai, kurių fasadai natūraliai kolonizuojami gyvųjų organizmų – jie sąveikauja su gamta ir natūraliai sensta: „Iš to galima gauti ir nemažai praktinių privalumų. Dabar kuriame kiek didesnius demonstracinius objektus, aktyviai ieškome finansavimo tyrimams ir tarptautinio bendradarbiavimo plėtros. Manau, po kokių 5 metų bus galima prieiti prie tam tikro pastato ir pasakyti, kad čia jau neblogas pasiekimas.“
Profesija, kuri išliks aktuali ir po šimtmečio
Paklaustas, kaip pasirinko šią profesiją, R. Jakubovskis pasakoja – sprendimas tikrai nebuvo sunkus: jam nuo vaikystės patiko stebėti, kaip kyla pastatai, statybų progresą bei kaip dirba ekskavatoriai.
„Apie statybos inžineriją, turbūt, daug svajoti nereikia – nori ir tampi inžinieriumi – juk tai ne skrydis į kosmosą ar Antarktidos tyrinėjimas.“
Didžiausias statybos inžinerijos privalumas, pasak R. Jakubovskio, yra jos kuriama ilgalaikė vertė ir praktinė nauda. Būtent galimybė kurti realius, dešimtmečius ar net šimtmečius išliekančius objektus yra tai, kas jį labiausiai motyvuoja: „Bet kuris statybos inžinierius visada su pasididžiavimu pravažiuos pro savo projektuotą tiltą ar pastatą, ir būtinai tą papasakos kitiems“, – šypsosi jis.
Vis dėlto mokslininku Ronaldas tapo ne iš karto. Po trečio kurso jis liko dirbti konstrukcijų projektavimo įmonėje konstruktoriumi. Vėliau darbą kuriam laikui išmainė į doktorantūros studijas, kur daug gilinosi į gelžbetoninių konstrukcijų pleišėjimo ir deformacijų analizę. Po doktorantūros vėl keletą metų dirbo projektuotoju, iki kol gavo kvietimą grįžti į universitetą.
„Grįžau, ir dabar veikiu tai, kas iš tiesų labai patinka“, – sako jis. Praktinis dėstytojo patarimas Būdamas ne tik mokslininkas, bet ir VILNIUS TECH Statybos fakulteto dėstytojas, R. Jakubovskis atkreipia dėmesį: statybos inžinerija yra viena tų sričių, kurioje universitetinis išsilavinimas būtinas – kitaip gali net nesuprasti darbe užduoto klausimo ar paskirtos užduoties.
„Vien tik mokantis savarankiškai būtų sunku susiorientuoti, ką reikia po ko išmokti: iš pradžių mokytis teorinę mechaniką, ar medžiagų mechaniką? O gal iš karto statybinę mechaniką? Todėl VILNIUS TECH statybos inžinerijos studijų programos dalykai sudėlioti nuosekliai supažindinant su šia sritimi taip, kad būtų paruoštas kuo geresnis specialistas“, – paaiškina jis. Kaip dėstytojas, Ronaldas turi svarbų patarimą ir būsimiems studentams: „Nebijokite mechanikos, fizikos, matematikos. Mokydamiesi atsirinkite keletą svarbiausių dalykų per semestrą, į juos gerai įsigilinkite ir neužmirškite – tada toliau viskas nuosekliai ir gerai klostysis. Svarbius studijų dalykus pajusite patys, savaime.“
Statybos inžinerijos studentams – verslo paskatos
Vis daugiau statybos sektoriaus įmonių supranta, kad tik bendradarbiaujant galima ugdyti naują statybos inžinierių kartą, pasirengusią atliepti sparčiai kintančius rinkos poreikius. Naujų technologijų, dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos veikiamoje srityje specialistams keliami vis aukštesni reikalavimai, todėl verslas aktyviai investuoja į būsimų specialistų rengimą ir skatina jaunimą rinktis šią perspektyvią profesiją.
VILNIUS TECH Statybos fakultetą aktyviai remia ir palaiko Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) bei Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS), su kuriomis jau daugelį metų plėtojamas glaudus bendradarbiavimas. Prie būsimų specialistų ugdymo aktyviai prisideda ir fakulteto socialiniai partneriai – UAB „Hanner“, UAB „Gilesta“ bei UAB „Alvora“, skiriantys stipendijas pirmojo kurso statybos inžinerijos studijas pasirinkusiems studentams.
Socialinių partnerių – UAB „Naresta“, AB „PST Group“, UAB „HSC Baltic“ ir kitų įmonių – atstovai skaito paskaitas, dalijasi profesine patirtimi, pristato įgyvendinamus projektus, kviečia studentus apsilankyti statybų aikštelėse ir iš arti susipažinti su statybos procesais. Toks bendradarbiavimas leidžia universitetui geriau suprasti statybos sektoriaus poreikius, o studentams – dar studijų metu pažinti profesinę aplinką, įgyti praktinių žinių ir ugdyti darbo rinkoje vertinamas kompetencijas.
About the Author
