Vienos sankcionuotos žvejybos bendrovės atvejis kelia klausimų, ar įtarimai nepakeitė įrodymų ES politikoje.
Praėjus metams nuo karo Ukrainoje pradžios, Rusijos žvalgybos agentas netoli Norvegijos krantų įlipo į žvejybos tralerį „Taurus“. Jį stebėjo Norvegijos saugumo tarnybos, kurios buvo užfiksavusios jo slaptus susitikimus šiauriniuose šalies regionuose.
Iš pirmo žvilgsnio tai buvo jaudinanti šnipinėjimo istorija apie civilinius laivus, bendradarbiaujančius su slaptaisiais agentais kaip Putino hibridinio karo prieš Vakarus dalį. Norvegijos valstybinis televizijos kanalas NRK pranešė, kad Rusijos žvejybos laivai gali būti naudojami šnipinėjimui palei Šiaurės šalių pakrantę. „Taurus“ savininkei, Rusijos bendrovei „Norebo“, remiantis NRK reportažu, Europos Sąjunga ir Norvegija atitinkamai pritaikė sankcijas, tačiau buvo tik viena problema: ši istorija buvo netiesa.
Įtarimai ir šnipų fobija
„Norebo“ atvejis iliustruoja Baltijos šalyse pamažu plintančią šnipų fobiją. Viena iš Latvijos žvalgybos agentūrų perspėjo savo piliečius, kad tarp jų yra Rusijos diversantų, ir pateikė gaires, kaip juos atpažinti. Teigiama, kad „apsileidusi, netvarkinga išvaizda“ arba „nepakankama higiena“ gali būti užuomina, padedanti atpažinti slaptą Rusijos operatyvininką. Daug klausimų užduodantys asmenys taip pat esą kelia įtarimų, kaip ir trumpai kirpti plaukai ar aistra išgyvenimo gamtoje įrangai bei radijo ryšio priemonėms.
ES sankcijų politika ir įrodymų trūkumas
Sankcijų pritaikymas šiai mažai žinomai Rusijos bendrovei taip pat leidžia pažvelgti į susirūpinimą dėl ES sankcijų politikos, kuri buvo kritikuojama dėl minimalių įrodymų standartų taikymo. Po to, kai ES sankcijos Rusijos milijardieriams Michailui Fridmanui ir Piotrui Avenui buvo panaikintos dėl įrodymų trūkumo, ES teisės ekspertas profesorius Andrea Biondi sakė:
„Sankcijos turi būti pagrįstos pakankamai tvirtu faktiniu pagrindu. Kontekstas gali suteikti informacijos, tačiau negali pakeisti teisinių įrodymų.“
Norvegijoje „Norebo“ istorija prasidėjo 2024 metais, kai laikraštis „Barents Observer“ pratęsė NRK istoriją, cituodamas ES dokumentą, kuriame buvo teigiama: „Norebo“ priklausantys ir jos valdomi laivai buvo aprūpinti technologijomis, kurios gali būti naudojamos šnipinėjimui.“
Jame buvo teigiama, kad Rusijos žvejybos laivai „žemėlapiuose žymi ypatingos svarbos infrastruktūrą ir Norvegijos vandenyse vykdo žvalgybos veiklą pasitelkdami žmogiškuosius šaltinius“. Taip pat buvo melagingai pranešta, kad „Norebo“ savininkas Vitalijus Orlovas yra „Vladimiro Putino draugas“.
Praėjusių metų gegužę ES pritaikė sankcijas „Norebo“: valstybėse narėse buvo įšaldytas jos turtas, uždarytos rinkos ir atsisakyta teikti logistikos paslaugas.
„Norebo“ priklausantys ir jos valdomi laivai demonstruoja judėjimo modelius, kuriuos ES valstybės narės sieja su Rusijos valstybės remiama stebėjimo kampanija, pasitelkiančia civilinius žvejybos tralerius šnipinėjimo misijoms, nukreiptoms prieš civilinę ir karinę infrastruktūrą Baltijos jūroje“, – teigė ES.
Ekspertų ir žvalgybos vertinimai
Žvalgybos analitikai neabejoja, kad Rusija vykdo šnipinėjimo operacijas prie Norvegijos krantų, tačiau jie teigia, jog „Norebo“ pasirinkimas taikiniu yra klaidingas ir kelia riziką nepastebėti tikrų grėsmių.
Ole Fostadas, buvęs žvalgybos analitikas, besispecializuojantis kibernetinių grėsmių vertinime, sakė:
„Sankcijos pagrįstos išgalvotais pažeidimais, klaidingais įrodymais ir neatlaiko kritinio vertinimo. Serialas „Shadow War“ [NRK] tapo Norvegijos užsienio politika. Tai labai gėdinga ir pavojinga.“
„Norebo“ savininkas Orlovas sakė:
„Esame išimtinai civilinė įmonė. „Norebo“ tapo konkurentų išpuolio auka – jie pateikė akivaizdžiai ir įrodomai melagingus kaltinimus, kuriuos ES priėmė neatlikusi jokio tyrimo, nes esame Rusijos bendrovė.“
Bendrovė pateikė apeliaciją dėl ES sankcijų ir remsis Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos pareigūno, pastaruosius 38 metus dirbusio Gynybos ministerijoje karinės ir dvejopos paskirties įrangos, slaptųjų operacijų bei laivų judėjimo duomenų interpretavimo specialistu, parodymais.
Peržiūrėjęs devynių „Norebo“ priklausančių žvejybos laivų duomenis, palydovinius duomenis ir laivų žurnalus, žvalgybos pareigūnas padarė išvadą, kad nebuvo jokių neleistinų įplaukimų.
„Nepaisant ES susirūpinimo dėl šnipinėjimo, susijusio su pažangiomis ryšių sistemomis ir jautriais kroviniais, nenutrūkstamos AIS transliacijos, įprasti sustojimai uostuose ir laivų judėjimas rodo vien komercinę veiklą“, – sakė jis. „Kiekvienu [tariamo šnipinėjimo] atveju pirminiai AIS ir veiklos duomenys rodo įprastus komercinius ar techninius paaiškinimus, o ne slaptą veiklą.“
Meno ir teisiniai padariniai
Atsakydama ES pareiškė, kad, kaip ir daugumoje su sankcijomis susijusių bylų, paskelbtus žiniasklaidos pranešimus ji laikė pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog „Norebo“ įgyvendino ir rėmė Rusijos veiksmus.
NRK teigė, kad žvalgybos veikla buvo „plataus masto, sisteminga ir ilgalaikė“, tačiau pripažino negalinti „patvirtinti šios istorijos“.
Nepaisant pakartotinių prašymų pateikti komentarą, „Barents Observer“ atsisakė tai padaryti. „Norebo“ padavė laikraštį į teismą dėl šmeižto.
About the Author
